Ar Lietuvoje suklestėjo vidurinioji klasė?
Palyginus su praėjusiais metais, tie, kurie uždirba 5 tūkst. eurų popieriuje (arba daugiau nei 3 tūkst. į rankas), tokių žmonių Lietuvoje padaugėjo triskart. Delfi skelbė, kad vasarį kone 82 tūkst. asmenų gavo tokius atlyginimus. Lygiai prieš metus vasarį tiek uždirbančiųjų buvo 28,7 tūkstančio.
Tuo tarpu pati didžiausia darbuotojų grupė, net 203 tūkstančiai asmenų, vasarį uždirbo 2001–3000 eurų (1241–1815 Eur į rankas). Tai yra didesnis nei vidutinis atlyginimas (1184 Eur į rankas). Palyginimui, prieš dvejus metus didžiausia darbuotojų grupė (198 tūkst.) gavo 1000-1300 eurų atlyginimą popieriuje, arba 670–840 Eur į rankas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad viduriniajai klasei Lietuvoje priklauso žmonės, kurie uždirba nuo 900 iki 2500 eurų atlyginimą į rankas. Tokių žmonių mūsų šalyje yra apie du trečdalius, tai yra apie 60 proc. lietuvių.
Pasak jo, visame pasaulyje taikoma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) viduriniosios klasės apskaičiavimo formulė. Taigi jai priklauso priklauso asmenys, kurie gauna nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies namų ūkio pajamų.
Akivaizdu, kad pajamų skirtumas nuo žemesnės iki aukštesnės ribos, kuris priskiriamas viduriniajai klasei, yra pakankamai didelis. Todėl, pasak N. Mačiulio, reikėtų įvertinti, ką viduriniosios klasės atstovas turėtų turėti ir galėtų sau leisti.
„Pirmiausia, tu turi turėtų galimybę įsigyti pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Galimybę bent savaitę atostogauti užsienyje, turėti santaupų, jog bent pusmetį galėtum gyventi be pajamų. Taip, Lietuvoje vidurinioji klasė egzistuoja, tačiau mes negalime sau dar tiek leisti, kiek gali turtingiausių pasaulio valstybių gyventojai. Tačiau mes galime leisti sau daug daugiau nei 90 procentų pasaulio gyventojų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė ekonomistas.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad viduriniosios klasės apibrėžimas keičiasi laike, taip pat – ir jos vertinimo metodai. Pasak N. Mačiulio, EBPO rodiklis, kuris taikomas visame pasaulyje, mažai pasako apie viduriniosios klasės galimybes, laisves, išsilavinimą ir pan.
„Akivaizdu, kad viduriniosios klasės vertinime bus subjektyvumo. Vertinant viduriniąją klasę, atsižvelgti tik į pajamas yra neteisinga“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas.
Vidurinioji klasė Lietuvoje – tik apie 30 proc.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad viduriniajai klasei priskiriama 900 eurų riba yra per žema, kad būtų užtikrinta vartojimo laisvė.
„Iš 60 proc. gyventojų, kurie yra priskiriami viduriniajai klasei, gauna iki 1300 eurų atlyginimą į rankas. Taigi vidurinios klasės dydis Lietuvoje yra apie 39 procentus“, – laidoje kalbėjo B. Gruževskis.
Jo tikinimu, vertinant infliaciją ir realų gyvenimo lygį, Lietuvoje viduriniosios klasės atstovai mažiausiai turėtų uždirbti apie 1500 eurų į rankas.
„Koks yra realus vaizdas Lietuvoje? Jeigu mes pakelsim apatinę viduriniosios klasės pajamų ribą, reikėtų kilstelėti ir viršutinę. Taigi realus viduriniosios klasės procentas, kuriai būtų galima taikyti vartojimo laisvės kategoriją, būtų 27-32 procentai“, – sakė B. Gruževskis.
Anot jo, labai svarbu, kad nustatytas viduriniosios klasės dydis atitiktų realias gyvenimo sąlygas, o ne teorines prielaidas. B. Gruževskio tikinimu, šiuo metu taikoma EBPO formulė yra jau pasenusi, atkeliavusi iš XX amžiaus pabaigos, ir gerovės valstybėje nebeturėtų būti taikoma.
„Pagrindinė problema yra pasenusios metodikos. EBPO neatitinka XXI amžiaus tikrovės. Seni principai yra taikomi naujoms struktūroms. Reikia skaičiuoti, matuoti, kad ateityje politikos sprendimai būtų kuo labiau pagrįsti“, – pabrėžė B. Gruževskis.
Su šia nuomone sutiko ir ekonomistas N. Mačiulis. Pasak jo, klasikiniai, tradiciniai viduriniosios klasės apibrėžimai paslepia esmę ir problemas.
„Pritariu, kad Lietuvos ekonominė ir tradicinė politika yra nepakankama tam, kad būtų stiprinama vidurinioji klasė. Mes rizikuojame. Yra erdvės, kur galime padaryti labai daug progreso. Viduriniąją klasę apibūdina ne tik pajamos, bet ir daugybė kitų kriterijų. Viduriniosios klasės stiprumo arba silpnumo priežastys prasideda švietime“, – kalbėjo N. Mačiulis.
