„Taip, formaliai inspekcijos vadovas yra teisus, jog eina į pabaigą terminas, kurį Vyriausybė buvo nustačiusi. Vyriausybė, beje, gali tą terminą ir pratęsti, jei taip nuspręstų. Tačiau šioje vietoje aš matau, kad Lietuva yra pasirinkusi labai griežtą kalbos saugojimo modelį. Ir tokios institucijos kaip inspekcija atitikmens dar reikėtų paieškoti kitoje valstybėje. Matyt, vos viena kita turės panašų modelį“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai aš matau šiuos veiksmus kaip tam tikrą mėginimą galbūt net pateisinti savo egzistavimą. O kalbant apie pavojus lietuvių kalbai – aš nematau lingvistinio pavojaus jokio, jei nuėjus, pavyzdžiui, į prekybos centrą vienoje kasoje aptarnaus anglų ar rusų kalba, tačiau trijose-keturiose galima gauti aptarnavimą lietuvių kalba“, – akcentavo parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė mano, kad į Lietuvą nuo karo pabėgusius ukrainiečius reikia ne bausti dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, o ieškoti būdų, kaip jiems pagelbėti kalbą išmokti.
„Man rodos, svarbu, kad visos institucijos drauge padėtų, ieškotų ar klaustų, kuo galime padėti, galbūt trūksta kursų, galbūt trūksta galimybių išmokti lietuvių kalbą, o ne ieškotų, kaip nubausti tuos žmones, kurie bėga nuo karo. Tai, man atrodo, tiek žmogiškai, tiek politiškai tai yra akivaizdu, kad tikrai baudimas neturėtų būti šioje situacijoje pirmoji mūsų reakcija. Tai ši diskusija nereikalingai atsirado ir užaštrėjo“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Visgi Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.
