„Girdžiu labai skirtingus argumentus dėl to, kam vykdoma ši reforma. Per vieną susitikimą girdėjau tris skirtingas priežastis. Pirma pateikta priežastis – surinkti daugiau pinigų, nors po valandos diskusijos išaiškėja, kad realiai daugiau pinigų surinkta nebus. Antra minima priežastis yra poreikis finansuoti gynybą. Ir trečia priežastis yra išlyginti tuos netolygumus. Tai mes kartais net diskusijose matoma, kad argumentuose yra pasimetama“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Romanovskis.
LVK prezidento tikinimu, dabartinis reformos siūlymas taip pat nesprendžia dažnai paminimos „gyvulių ūkio“ problemos. Anot jo, po reformos vis dar būtų palikta galimybių apeiti mokesčius naudojantis lengvatomis ir skirtingais veiklos būdais.
„Profesorius Raimondas Kuodis, su kuriuo mes dažnai „pasišpaguojame“ argumentais, irgi negaili kritikos šiai reformai, nes iš principo ji nesprendžia to, apie ką yra kalbama. Ji vėl palieka daugybę skirtingų veiklos formų, vėl palieka daugybę apėjimo galimybių“, – tikino jis.
„Tas „gyvulių ūkis“ susijęs su tuo, kad kai kas naudojasi sistemos spragomis ir taip nuslepia arba sumoka ypač mažai mokesčių. Bet šie pasiūlymai yra nukreipti į tuos, kurie viešai deklaruoja ir parodo savo pajamas. Tai tie, kurie veikia skaidriai, sąžiningai ir atvirai rodo savo mokesčius, jiems mokesčiai padidės. O tie, kurie visą laiką balansuodavo ant tos pilkos ribos, rodydavo ypatingai mažas pajamas, turėdavo visokius lengvatinius režimus. Tai daugeliu atveju jų nepalies“, – aiškino jis.
Anot A. Romanovskio, abejonės dėl reformos tikslo yra matomos ir tarp politikų, įskaitant ir valdančiąją koaliciją.
„Dabar ką mes jaučiame, kad net pačių valdančiųjų partijų gretose yra labai skirtingų nuomonių, ir tos nuomonės tikrai yra kritiškos tiek keliui, tiek turiniui, kuris buvo pasirinktas. Ir mes net nekalbame apie kitas politines jėgas“, – tvirtino jis.
„Nemažai politikų abejoja tiek pasirinktu keliu, kaip einame į reformą, tiek pačiu turiniu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
