„Išskirtume 3 „s“ – tris solidarumo mokesčius, kur mūsų nuomonė išsiskyrė dramatiškai. Tai pirmas solidarumo mokestis, tai bankams skirtas. Antras solidarumo mokestis, tai turtingų žmonių, kurie mokėtų nuo agreguotų pajamų arba 5 proc., arba 7 proc. papildomai. Ir trečias solidarumo mokestis, tai individualios veiklos arba kaip kartais vadinamas, advokatų solidarumo mokestis“, – penktadienį po renginio „Forumas su Vyriausybe“ žurnalistams teigė R. Valiūnas.
„Pastabų mes turėjome tikrai nemažai, bet nesutarėme dėl šių trijų klausimų. Dėl daugybės kitų klausymų ministrai ir kiti atstovai buvo geranoriški. Ir tikrai turėjome klausimų dėl Sveikatos ministerijos pertvarkos dalykų, tokiuose kaip sanitarinės apsaugos zonų, kurios tikrai trikdytų gamybą, statybą. Bet atrodo mes radome bendrą kalbą ir visais klausimais rasime sprendimus, kurie tinka ir valstybei ir verslui“, – pažymėjo jis.
Tačiau investuotojų atstovas tikino, kad po pokalbio su Vyriausybės atstovais išėjo su žymiai geresne nuotaika, negu atėjo į posėdį. Jis gyrė sprendimus dėl talentų migracijos palengvinimo, Inovacijų agentūros veiklos bei įvairių kitų sprendimų.
„Vyriausybės pakete yra iš tikrųjų gerų sprendimų mokesčių srityje, kaip pavyzdžiui, sprendimas naikinti progresinį darbuotojų mokestį nuo GPM. Tai yra tikrai puikus sprendimas. Vyriausybei siūlau savo pakete taip pat pratęsti įvairias pelno lengvatas, įvesti investicinę sąskaitą. Ir čia mes turėjome nesutarimą, kurį galbūt pavyks išspręsti, nes čia buvo apribojimas tos sąskaitos 10 tūkst. eurų, kai Latvijoje ir Estijoje tokių apribojimų nėra“, – sakė „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Galiausiai, R. Valiūnas išreiškė nuogąstavimą dėl solidarumo mokesčių potencialios žalos investicinei Lietuvos aplinkai bei ekonomikos vystymuisi.
„Pabloginus investicinę aplinką, visada yra galimybė, kad kažkas iš Lietuvos išeis arba neateis. Ir mūsų paskaičiavimu, vienos investicijos neatėjimas, vien per darbuotojų mokesčius, kainuoja apie 30 mln. eurų per metus. Ir ne šiais metais, o kiekvienais metais, tai tęsiasi. Tai įsivaizduokite, penkios investicijos neateina į Lietuvą, ir tai jau yra 150 mln. eurų“, – aiškino jis.
„O dėl sprendimų, kurie gali investuotojus išgąsdinti, jų gali veikti žymiai daugiau. Nepamirškime, kad gyvename paribio (pafrontės – ELTA) valstybėje, nepamirškime, kad karas Ukrainoje ir kiti geopolitiniai dalykai nedaro mūsų ypatingai patrauklia vieta. Todėl būtina daryti viską, kad tai būtų patrauklu“, – sakė investuotojų atstovas.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
