Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos banko pranešimą po neplaninio inspektavimo.
Kaip nurodo FNTT, atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad vienas iš Vilniuje veikusios organizuotos grupės narių dirbo kredito unijoje ir turėjo prieigą prie klientų duomenų. Veikdami kartu asmenys galimai vykdė gerai apgalvotą schemą – kredito unijos darbuotojas bendrininkams perduodavo reikiamus duomenis, o šie ieškodavo asmenų, turinčių banko sąskaitas ir galėsiančių kaltinamiesiems išgryninti bei atiduoti pervestas kredito unijos klientų lėšas. Vėliau, siekdami pateisinti, įtariama, neteisėtas finansines operacijas, asmenys galimai klastojo dokumentus ir juos įtraukdavo į kredito unijos finansinę apskaitą.
Skaičiuojama, kad galimai neteisėtai pervesdama kredito unijos klientų lėšas į trečiųjų asmenų sąskaitas, organizuota grupė galėjo iššvaistyti beveik 230 tūkst. eurų bei pasikėsinti iššvaistyti dar beveik 70 tūkst. eurų.
Tyrimo metu taip pat surinkta duomenų, kad vienas iš organizuotos grupės narių, siekdamas naudos sau, galėjo savintis pinigus atskirai nuo likusių bendrininkų. Įtariama, kad asmuo iš dviejų kredito unijos klientų sąskaitų galėjo pasisavinti 7,8 tūkst. eurų.
Siekdamas užmaskuoti neteisėtas operacijas, kaltinamasis, įtariama, pagamino netikrus dokumentus ir juos įtraukė į kredito unijos finansinę apskaitą.
Ikiteisminį tyrimą organizavusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą gresia griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Į šią informaciją sureagavo ir kredito unijos.
„Noriu patikslinti, kad LKU kredito unijų grupė yra didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 45 nares – kredito unijas. Straipsnyje aprašyta kredito unija veikia ne mūsų sistemoje ir veiklą vykdo ne LKU grupės ženklo vardu“, – pranešė Lietuvos centrinė kredito unija.
„Reaguodami į informaciją dėl galimo kredito unijos lėšų iššvaistymo, norime informuoti, kad Jungtinė centrinė kredito unija „Kreda“, vienijanti 14 kredito unijų Lietuvos regionuose, nėra susijusi su šia situacija. Straipsnyje minima unija nepriklausė ir nepriklauso mūsų unijų grupei. Pabrėžiame, kad „Kreda“ grupėje yra laikomasi visų Lietuvos banko ir Europos centrinio banko nustatytų normatyvų, kasmet atliekamas nepriklausomas auditas“, – „Kreda“ administracijos vadovė ir valdybos narė Jolita Česonienė.
