Konfliktas Gariūnų turgavietėje kilo Vilniaus savivaldybei pradėjus įrenginėti žiedinę sankryžą. Jai reikalinga teritorija įsiterpia į žemes, kuriose dabar veikia turgaus pakraštys.
Kovo pabaigoje vykdyti darbų atvykę savivaldybės samdyti rangovai susidūrė su turgaus prekiautojų pasipriešinimu, dėl kurių teko kviesti ir policijos pareigūnus. O šį trečiadienį policininkai į Gariūnus vyko ir vėl. Juos pasitelkė Vilniaus savivaldybė, norėjusi nugriauti darbams trukdančią turgavietės tvorą.
Reikėjo išardyti tvorą
Turgavietės administracijos darbuotojas Jaroslavas Zagurskij trečiadienį feisbuke pasidalijo emocingu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus ir policijos pareigūnai saugo teritoriją tveriančius darbininkus, o keletas prekiautojų priekaištauja dėl esą naikinamos jų nuosavybės.
Tačiau, kaip Delfi teigė kadenciją baigiančio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas, žiedinės sankryžos įrengimo darbai valstybinėje žemėje tęsiami toliau, o prekiautojų atstovų pasipriešinimas rimtesnių problemų šįkart nesukėlė.
„Vakar buvome nuvažiavę tartis, kad jie nusikeltų savo, rodos, septynias ar aštuonias palapines, kavinę ir apsaugos punktą. Jie nesutiko, todėl, kadangi ši istorija tęsiasi jau dvejus metus, statybų rangovas pasikvietė viešosios tvarkos ir policijos pareigūnus, nes įtarė, kad gali būti trukdymas. Kadangi toje teritorijoje yra turgavietės tvora, kurią reikia išardyti, tas ardymas buvo padarytas. Sakyčiau, kad sėkmingai“, – sakė K. Žukauskas.
Pasak jo, dabar Gariūnų administracijai vėl duota laiko, kad sankryžos įrengimo darbams trukdančios palapinės ir kavinė būtų iškeltos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja Delfi taip pat patvirtino, kad rimtesnių incidentų Gariūnų turgavietėje trečiadienį buvo išvengta, jokie pažeidimų protokolai niekam surašyti nebuvo.
Teismai savo žodį jau tarė
Gariūnų prekiautojų atstovai teigia, kad Vilniaus savivaldybė vykdo turgavietės griovimą – naikina pagrindinį įėjimą į Gariūnus, naikina šaligatvius, statinius, kurie nuosavybės teise priklauso Gariūnų verslo parkui. Esą niekas negauna atsakymų, kokiu teisiniu pagrindu vykdomas svetimo turto naikinimas.
„Vyriausybė dar 2005 m. patvirtino Gariūnus kaip vyriausybinės svarbos projektu, numatant, kad Gariūnai į parko infrastruktūros plėtrą, ūkininkų turgaus, prekybos ir paslaugų centro, sandėliavimo patalpų, amatininkų ir liaudies meistrų zonos įkūrimą bei kitus infrastruktūros objektus įsipareigos investuoti iki 50 mln. litų.
Pažymėtina, kad kaip ir patvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reali investicijų suma buvo viršyta bent 5 kartus. Vyriausybė patvirtino, kad Gariūnai įgyvendino, ką įsipareigojo projekte: pastatė statinius, įrengė infrastruktūrą (šaligatvius, komunikacijas, gatves), sukūrė tūkstančius darbo vietų smulkiajam verslui. Tačiau šioje vietoje ir prasideda didžiausias teisinis nihilizmas, nes padarius milijonines investicijas, sukūrus didžiausią smulkiojo verslo struktūrą Lietuvoje, Gariūnams pareiškiama, kad žemė, ant kurios visos šios Vyriausybės patvirtintos investicijos padarytos, Gariūnams nepriklauso, kad nuomos sutartys nebus pratęstos“, – kovą Delfi teigė Gariūnų turgavietės atstovas J. Zagurskij.
Tuo metu sostinės savivaldybė argumentuoja, kad dviejų lygių sankryžos Gariūnų gatvėje įrengimo pirmajam etapui yra gavusi statybos leidimą. Įgyvendinant darbus numatyta ne tik rekonstruoti sankryžą, bet ir įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, rekonstruoti tinklus, įrengti naują apšvietimą.
Savivaldybė primena, kad 2021 m. birželio mėnesį UAB „Jurgena“, teigdama, kad yra kilnojamų daiktų Gariūnų teritorijoje savininkė, kreipėsi į teismą ir reikalavo panaikinti statybos leidimą sankryžai prie Gariūnų turgavietės rekonstruoti, taip pat uždrausti savivaldybei atlikti bet kokius statybos veiksmus, susijusius su šiuo statybą leidžiančiu dokumentu.
Tačiau pirmos instancijos teismas praėjusių metų sausio 17 d. visus reikalavimus atmetė ir konstatavo, kad savivaldybės išduotas statybos leidimas yra teisėtas, o „Jurgena“ neturi jokių teisių į valstybinėje žemėje, kurioje vykdomi sankryžos įrengimo darbai, pastatytus statinius. Be to, teismas konstatavo, kad bendrovė neįrodė, jog valstybinėje žemėje esantys laikini statiniai bendrovės yra teisėtai pastatyti ir jai priklauso.
Apeliacinės instancijos teismas praėjusių metų gegužės 10 d. atmetė bendrovės apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti nagrinėti bendrovės kasacinį skundą, taigi teismų sprendimai, kuriais atmesti visi „Jurgena“ reikalavimai, yra įsiteisėję. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų sausio 5 d. galutiniu sprendimu pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartis su Gariūnais.
