Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas bendrai teigė, kad lietuviai nėra tie, kurie mėgtų skolintis.
Jis aiškino, kad namų ūkių skola Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, tačiau, kita vertus, yra daug pradelstų sumokėti skolų. Skolingų, kaip skaičiavo, yra daugiau nei 200 tūkst. gyventojų.
„Nagrinėjome, kas yra pagrindiniai kreditoriai ir matome, kad lietuviai į skolas dažniausiai įbrenda iš skurdo“, – sakė jis ir išskyrė skolas komunalinių paslaugų teikėjams, taip pat skolas, kurių lietuviai nesusimoka, jei važiavo be bilieto bei skolas greitųjų kreditų įmonėms.
„Matyti, kad žmonės iš ten skolinasi su didelėmis palūkanomis ne iš gero gyvenimo“, – išvadas darė jis ir skaičiavo, kad net vienas iš keturių Užtimtumo tarnybos klientų turi skolų.
„Jiems yra areštuotos sąskaitos ir jie patys pripažįsta, kad nedirba, nes yra beviltiškose skolose ir nemato prasmės, nes pradėjus dirbti jiems neliktų iš ko pragyventi. <…>
Jeigu paskaičiuotume, kokias turime išskaitas, iš MMA, kai yra dvi ar daugiau skolų, išskaitome 30 proc. Tai reiškia, kad šiam žmogui lieka apie 15 Eur per dieną“, – sakė viceministras.
V. Šilinskas aiškino, kad reikia mažiau išskaityti, kad gyventojams liktų didesnės paskatos dirbti.
„O kitas pasiūlymas – reikia griežtesnių sankcijų, jei žmogus dirba nelegaliai“, – siūlė jis.
Viceministro teigimu, žmonėms reikia parodyti kelią iš skolų.
„Dažnu atveju jie tiek įbridę, kad nebemato prasmės. Iš 200 tūkst. daugiau nei 60 proc. skolininkų turi dvi ir daugiau skolų, o kai kur jau kreiptasi į antstolius.
Tai mes norime juos paskatinti“, – sakė jis.
