Pasak jo, Lietuvoje veikiantys bankai yra užtikrinę didelius saugumo buferius, o dar jiems pagelbės augančios palūkanos. Tad, jo manymu, jų situacija nepalyginama su „Silicon Valley Bank“ (SVB), „Signature Bank“ ar „Credit Suisse“.

„Lietuvos bankai yra labai gerai kapitalizuoti, matomas labai didelis atotrūkis nuo minimalių reikalavimų, ypač kalbant apie likvidumą. Nes likvidumo rodikliai yra beveik keturis kartus aukštesni nei reikalaujama. Tai uždeda labai didelius buferius Lietuvoje veikiantiems bankams“,– ketvirtadienį Kreditorių konferencijoje teigė J. Markevičius.

„Didžioji dauguma bankų turės teigiamą įtaką dėl augančių palūkanų grynosioms palūkanų pajamoms. Prie to prisideda didelis likvidumo perteklius“, – pridėjo jis.

Pasak LB atstovo, bankų situacija yra panaši ir visoje likusioje euro zonoje, kur bankai nuo praėjusios – 2009 metų – krizės sustiprino savo atsparumą.

„Kapitalo pakankamumo rodiklis ir bankų atsparumą rodantis rodiklis per keliolika metų euro zonoje iš esmės padvigubėjo. Tad visi euro zonoje veikiantys bankai tapo gerokai atsparesni visoms kylančioms rizikoms“, – tvirtino jis.

Jokūbas Markevičius

J. Markevičiaus vertinimu, SVB ir „Signature Bank“ aktyviai siekė didesnio pelno bei mažesnės kontrolės, netgi paaukodami savo saugumą. Pasak jo, daugelis institucijų sutinka, kad šie atvejai – išskirtiniai.

„Jeigu iki tol, SVB buvo laikomas mažas ir nereikšmingas, tai reikšmingumo riba buvo penkis kartus sumažinta. Tad jeigu iki 2018 metų tie nereikšmingi ir maži bankai buvo laikomi iki 50 mlrd. dolerių ribos, prezidento Donaldo Trumpo administracija padidino šią ribą penkis kartus iki 250 mlrd. dolerių. Ir tai leido tokiems bankams išvengti „strestesto“, likvidumo, informacijos atskleidimo reikalavimų ir panašiai“, – tvirtino jis.

„Dauguma institucijų sako, kad tai yra specifinis atvejis. SVB bankas ir „Signature Bank“ buvo specifiniai tuo, kad abu turėjo labai didelę nedraustų indėlių dalį, beveik 100 proc. Dar jie turėjo investavę didelę dalį indėlių į vertybinius popierius, kurių potencialaus nuostolio nedengė turimas kapitalas. Šie bankai realiai išsiskyrė turėdami labai specifinius verslo modelius“, – aiškino jis.
Taip pat, anot jo, Šveicarijoje veikęs „Credit Suisse“ bankas jau kurį laiką buvo „ligotas“ ir patiriantis nuostolių. Jo teigimu, bankas turėjęs bankrutuoti dar praėjusiais metais.

„Bankas iš tikrųjų buvo ligotas jau kurį laiką. Bet pasitikėjimo krizė pribaigė tą, labiausiai ligotą, ligonį. Bankas pastaruosius porą metų buvo krečiamas aibės skandalų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu, paskolų davimu su kyšiais susijusiems asmenims ir panašiai. Tas bankas galbūt jau pernai turėjo žlugti, bet atsirado Saudo Arabijos investuotojas, kuris to neleido. Bet tas pats investuotojas banką pribaigė pasakęs, kad daugiau kapitalo neinvestuos ir sugriovė pasitikėjimą“, – tvirtino jis.

Grinieji pinigai

„Bankas dar nebuvo žlugęs, bet Šveicarijos institucijos buvo priėmusios sprendimus tą banką parduoti“, – pridūrė jis.

Visgi, LB atstovas paminėjo, kad tam tikros rizikos Lietuvos bankams egzistuoja. Anot jo, visada gali įvykti indėlininkų panika, kas gali sukelti bankų griūtį.

„Visą laiką gali būt indėlininkų panikų, kurios sugriautų tuos bankus, tačiau iš principo ir ECB ir kiti centriniai bankai yra pasiruošę į baimes reaguoti“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad kovo mėnesį bankrutavo du JAV bankai – SVB ir „Signature Bank“.

Silicio slėnio banko bankrotas tapo didžiausiu nuo 2008 metų, kai sužlugo „Washington Mutual“, – įvykis, išprovokavęs finansinę krizę, kuri ilgus metus stabdė ekonomiką. 2008 metų krachas paskatino sugriežtinti taisykles tiek JAV, tiek už jų ribų. Nuo tada reguliavimo tarnybos taiko griežtesnius reikalavimus JAV bankų kapitalui siekdamos, kad atskirų bankų bankrotas nepakenktų finansinei sistemai ir apskritai ekonomikai.

Kovo mėnesį taip pat buvo sunerimta dėl galimo „Credit Suisse“, antrojo pagal dydį Šveicarijos banko žlugimo. Didžiausias Šveicarijos bankas – UBS, sutiko įsigyti savo konkurentą. „Credit Suisse“ buvo tarp rinktinių pasaulio bankų, vadinamų pasaulinėmis sistemiškai svarbiomis finansų institucijomis ir dėl to buvo laikomi pernelyg dideliais, kad žlugtų.
Tokie įvykiai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės.