Užsakymų mažėja
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, kad pramonė ir per galimą recesiją išliks ekonomiką tempiančiu traukiniu. Tiesa, tokio augimo, kaip buvo anksčiau, šiemet nereiktų tikėtis.
„Manau, kad kitais metais tas pramonės garvežys važiuos į priekį, o tikėtina, kad šiais metais mes suksimės panašių apimčių ir užsakymų skaičiumi, kaip buvo praeitais metais. To augimo, kuris buvo iki šiol, būtent lietuviškos produkcijos, kuris siekdavo tarp 20-30 proc. priklausomai nuo sektoriaus, matyt, tokio augimo nebus“, – Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ sako pašnekovas.
Kaip komentuoja, šiuo metu verslą vis dar gaubia neužtikrintumo jausmas, nėra sudaryta ilgalaikių užsakymų sutarčių metams ar dviem, nes praėjusiais susidurta su sunkumais įgyvendinant dėl pabrangusios energijos. Tai reikėjo dengti akcininkų kaštais.
„Čia toks užsisuko kaip ir uždaras ciklas. Taip, į sandėlį daugiau gaminama todėl, kad metų pradžioje arba praeitų metų gale, dėl išaugusių energetikos kaštų, ir verslas, ir akcininkai, ir investuotojai sugėrė tą visą brangumą. Pelningumo prasme, kalbu pagrinde apie apdirbamąją pramonę, energetika atėmė visą pelną praeitais metais, nepasitikėjimas ateitimi, negarantavimas užfiksuoti savo galimybių, gamybos kaštų ateinančiais metais, tas ir sutrumpino užsakymų skaičių, nes kai kuriose vietose tampame nekonkurencingi.
Kai kurios kitos šalys su energetika tvarkėsi geriau. Mums pasisekė, šilta žiema, geria išėjome, bet kitos geriau tvarkėsi dėl savo generacijos. Lietuva neturėjo pakankamai generacijos, daug elektros pirkome iš kitų šalių, tai davė, kad mokėjome brangiausią kainą pagal biržą“, – teigia V. Janulevičius ir pamini, kad Skandinavijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose tokio energijos kainų šuolio pramonė nepajuto.
Anot jo, šiuo metu didžiausia rizika dėl mažėjančių užsakymų matoma iš Šiaurės šalių ir Pietų Europos.
„Iš ten ateina mažesnis kiekis užsakymų, smunka. Kol kas sakyčiau gana neblogai dar su Vokietija, su mūsų pagrindine prekybos partnere. Belgija, Nyderlandai dar laikosi, bet po Šiaurės šalių antra šalių grupė yra Pietų Europa ir čia problema gilesnė, nes per pandemiją mes gana didelį šuolį turėjome eksportui į Pietų Europą, nes sutrūkinėjo tiekimo grandinės su Kinija, tada jos atėjo pas mus. Šiai dienai matome, kad Pietų Europa vėl sukasi link Azijos, nes ten pasiūla pigesnė. Kinija ir Indija gauna iškastinį kurą pigesne nei rinkos kaina pirkdama iš tos pačios Rusijos. Tai susideda bendroje savikainos produkcijoje. Jau nekalbant apie atlyginimą“, – pabrėžė LPK prezidentas.
Priežasčių gerinti prognozes nėra
Finansų ministerija skelbia, kad suprastėjusi išorės aplinka neigiamai veikia Lietuvos eksporto dinamiką. Projektuojama, kad šiemet prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sudarys 0,0 proc.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė antrino, kad išties šiais metais tokio pramonės augimo, kaip praėjusiais, tikėtis neverta.
„Stebint apdirbamosios pramonės realia apimtimi pokytį per metus jis neigiamas, dešimtadaliu mažesnis. Net prasčiausias Europos Sąjungoje. Bet kažkiek tame yra ir statistinės ekvilibristikos, nes mes turėjome labai puikius porą metų, o tai suformavo įspūdingą palyginamąją bazę. Tokio augimo, kokį stebėjome pastaruosius metus, jokia šalis nematė. Tai buvo kone geriausia atkarpa visame pastarajame dešimtmetyje. Iš tikrųjų natūralu, kad taip pasikeitus aplinkybėms, mūsų pramonę veikiant tiek energetikos krizės pasekmėms, tiek mūsų kertinėms eksporto rinkoms vangiau vartojant, pranokti tokius puikius pernykščius rezultatus yra sudėtinga.
Šiemet bus tas laikas, kuomet bazės efektas, kuris ilgą laiką mums buvo palankus, šiemet jis nėra palankus. Taip, tai metai, kuomet pramonė stabtels, kuomet sugersime visus tuos šokus, kurie pastaruosius metus mus purtė. Kalbu ir apie energetikos krizės pasekmes, ir pasikeitusių rinkų situaciją, ir kylančių palūkanų normų aplinkybes, ir iš tikrųjų apie tą konkurencinį pranašumą, kuris mums padėjo taip sparčiai augti. Lietuva buvo iš tų šalių, kur pasinaudojo sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, išnaudojo atsivėrusias nišas savo galimybes. Dabar situacija verčiasi į priešingą pusę“, – teigia ji.
„Kiti gerina prognozes, bet aplinkybių tam, kaip ir nebuvo. Man labai keista tas pastarasis optimizmas. Kažkiek gal ramiau dėl palankios žiemos, bet net energetikos srityje dėlionė dar ne iki galo sudėliota. Daug rizikos židinių, kurie gali savirealizuotis, gali neįvykti tam tikri projektai, gali atsirasti tam tikrų techninių trikdžių ir tas dirglumas energetikos srityje dar vis yra.
Iš kitos pusės, pinigų politikos aplinkybės, jų poveikis ekonomikai būtent šiemet labiausiai ir pasireikš. Čia, matyt, verslas yra ta grandis ekonomikoje, kuri labiausiai pajus, nes gyventojai nėra labai įsiskolinę. Natūralu, kad jų taip tiesiogiai ir plačiai palūkanų normų didėjimas neveikia, nes tik apie 17-18 proc. gyventojų turi būsto kreditus ir pan. Tai čia mūsų kaip šalies privalumas, bet įmonėms likvidumo situacija ir kaina kredito yra gerokai pasikeitusi nuo pernai ir užpernai metų.
Natūralu, kad šie metai bus tie, kuomet ts smūgis pasijaus. Todėl to optimizmo yra nedaug, bet iš kitos pusės tai pramonė tikrai išliks ilguoju laikotarpiu mūsų kertinis lokomotyvas“, – teigia ekonomistė I. Genytė – Pikčienė.
Didelių atleidimų neprognozuojama, stoja investicijos
Išliekantis neapibrėžtumas ir brangstantis skolinimasis apribos verslų plėtros planus. Kaip teigia V. Janulevičius, kol kas dar galima džiaugtis, kad nestoja tie užsienio investuotojų projektai, kurie buvo suderinti praeitais bei užpraeitais metais. Lietuvių investicijos susitrauks. Tai lemia ir pelną „suvalgę“ energetikos kaštai, ir paklausos mažėjimas šiais metais.
„Dėl ilgesnės perspektyvos, manyčiau, kad reikia atkreipti dėmesį, jog mes Baltijos šalių kontekste, Lenkijos, kuri, nepaisant to, kad mums draugiškiausia ir artimiausia, mes ko gero turėsime tam tikrų negatyvių konkurencinių pranašumų. Pirmas dalykas ta pati energetika. Dėka energetikos krizės jiems buvo leista naudotis toliau anglimi, gamintis pigesnę elektrą. Antras dalykas, tai masto ekonomika jų.
Trečias dalykas, investicinis klimatas visgi Lenkijoje geopolitiškai atrodo šiek tiek patikimesnis nei Lietuvoje. Ir įstatymai, kurie leidžia reinvestuoti tą patį sukurtą pelną į naujus gamybinius įrengimus Lenkijoje galioja pilna apimtimi“, – komentuoja V. Janulevičius.
Kalbant apie atleidimus dėl mažėjančių užsakymų, LPK prezidentas pažymi, kad gabus ir geras darbuotojas bus išlaikomas, atlyginimai didės. Tačiau jis akcentuoja, kad reikia daugiau investuoti į švietimą, jog būtų pakankamai geros kvalifikacijos žmonių, kurie gebėtų dirbti moderniose gamyklose.
„Noriu nuraminti, kad jokių didelių atleidimų, manau, nebus. Be abejo, kad žmonėms reikia sudaryti sąlygas, galimybes investuoti į sumaniąją pramonę, kuri padidintų produktyvumą. (…) Priklausomai nuo sektorių: vieniems sekasi labai puikiai ir matome augimą, į ateitį numatytus užsakymus, kai kuriuose sektoriuose, tikėtina, gali būti tam tikri pokyčiai. Žinome, kad ir Lietuvos geležinkeliai atleido dalį žmonių, (…) tie darbuotojai, kurie buvo atleisti, surado darbą praktiškai per du mėnesius visi“, – teigė V. Janulevičius ir pridūrė, kad netiki, jog nedarbas augtų daugiau nei 1-1,5 proc., kadangi kvalifikuotų darbuotojų poreikis, nors ir sumažėjęs, bet išlieka.
Anot ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, šiemet apskritai investicijos pasaulyje bus gerokai sulėtėjusios. Tai ne vien dėl besitęsiančio karo, bet ir problemų finansų sektoriuose.
„Kita vertus, tokiomis aplinkybėmis, kuomet ekonomika išgyvena vangesnę fazę su tam tikromis recesijomis apraiškomis, valstybės įstoja į bendrą kontekstą, su fiskaline parama ir čia iš dalies imasi investicijų, šiuo atveju labai įdomu kaip elgsis mūsų Vyriausybė. Nes ir tame pačiame RRF fonde buvo galimybių skolintis Lietuvai nemenka, su palankiomis aplinkybėmis“, – pastebi ekonomistė.
Ji taip pat mano, kad net ir esant neapibrėžtumui, darbdaviai bandys išsaugoti darbuotojus. O infliacijos šleifas bei minimalios mėnesio algos padidinimas duos impulsą bendrai atlyginimų didėjimui.
„Trumpuoju laikotarpiu yra mums visiems smagu ir gerai, bet vidutiniuoju laikotarpiu tai yra Lietuvai visgi iššūkis ir tam tikra grėsmė konkurencingumo prasme, nes konverguojame labai sparčiai prie ES vidurkio, o tai mūsų kertinės rinkos, mūsų eksporto struktūra vis dar nemenkai dominuojama tos tradicinės pramonės, kuriai svarbūs ir darbo kašto lygiai“, – prideda ekonomistė.
