„Gerai, kad dabar Vyriausybė pateikė šį siūlymą, gal jis šiek tiek pavėluotas, kadangi nebuvo jokios reakcijos šiek tiek anksčiau. Bet aš dabar palinkėčiau valdantiesiems, tiek konservatoriams, tiek abiem liberalų partijoms, esančioms valdžioje, kad neišsigąstų to komercinių bankų spaudimo, nes mokesčių niekas nenori mokėti ir atiduoti pelnų. Gaila, kad nėra bendro supratimo, kad iš to geriau gyvens visuomenė ir galėsime įvairiai panaudoti tas lėšas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratei buvo neramu dėl išreikšto Liberalų sąjūdžio nepritarimo solidarumo įnašui, tačiau ji linkėjo, kad vis tik įstatymo projektas būtų priimtas.
„Linkėčiau, kad būtų rastas dėl to sutarimas, nes dabar tampa kaip visada neramu, nes Liberalų sąjūdis sako, kad nepritars. Tai vėl kažkoks nesusipratimas, kaip ir su mokesčių reforma, kur pritarimo irgi nėra. Bet linkėčiau, kad būtų priimtas bankų viršpelnio įstatymas“, – sakė europarlamentarė.
V. Blinkevičiūtė pažymėjo, kad socialdemokratai dėl didelių bankų viršpelnių į Vyriausybė ir LB kreipėsi dar praėjusių metų rugpjūtį, tačiau tuo metu dėmesio nesulaukė.
„Bankų viršpelniai, praeitų metų beveik pusė milijardo eurų ir prognozuojami šių metų milijardas eurų, jau seniai bado akis ir visiems žmonėms (...). Mes, socialdemokratai jau pernai metais, rugpjūčio mėnesį, kreipėmės ir į Vyriausybę, ir į Lietuvos banką sakydami, kas reikėtų kažkaip pristabdyti, ieškoti būdų, nes bankai kaip susitarę visi kelia įkainius už įvairias paslaugas. Tuo metu jokios reakcijos nesulaukėme, atsakymų nebuvo, o po naujų metų Lietuvos banko vadovas sako „kaip išaugo bankų pelnai, reikia kažką tai daryti“, – tvirtino politikė.
„Mūsų, socialdemokratų frakcijos nariai yra įregistravę Seime siūlymus dėl bankų viršpelnių apmokestinimo ir tai, mūsų manymu, būtų tam tikras solidarumas ir tai tikrai yra reikalinga, nes tie pelnai išaugo labai daug. Mūsų pasiūlymas yra toks, kad reikėtų pelną papildomai apmokestinus, lėšas panaudoti įvairioms reikmėms, ar viešosioms paslaugoms, ar krašto apsaugos sistemos stiprinimui. Tai būtų labai natūralu ir suprantama“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlomam bankų solidarumo įnašui. Tam pritarė visi ministrai išskyrus ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuri susilaikė. Ketvirtadienį įstatymo projektas jau buvo įregistruotas Seime.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų kredito įstaigos ir filialai, įsteigti Lietuvoje, iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų, apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Galiausiai, laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, mutatis mutandis taikydama atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
