Anot ministrės, savo poziciją centrinis euro zonos bankas išreiškė pateikus pirmąjį laikinojo mokesčio bankams projektą, o į ją buvo atsižvelgta.
„Esame gavę preliminarią ECB poziciją, kuri buvo į tą pirminį įstatymo projektą. Matyt, pateiktos pastabos yra atlieptos pakoreguotame įstatymo projekte“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Panašią priemonę pritaikiusi Ispanija praėjusiais metais ECB buvo sukritikuota. Euro zonos finansų institucija Pietų Europos šaliai davė pastabų dėl siekio iš papildomo mokesčio bankams surinktas lėšas skirti energijos kainų šuoliui sušvelninti.
Pasak G. Skaistės, ECB Ispanijai išsakytos pastabos Lietuvai netinka.
„Manau, kad ta kritika, kuri buvo Ispanijai, Lietuvai tiesiog netinka. Mūsų pasiūlymas investuoti yra į karinę infrastruktūrą. Tai labai svarbu stiprinant Lietuvos investicinę aplinką ir stengiantis neįpūsti labiau infliacijos“, – pažymėjo ministrė.
Kartu ji pabrėžė, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, bankų sektoriaus padėtis Lietuvoje yra išskirtinė. Tą esą lemia tai, jog Lietuvoje kreditai išduodami tik su kintamomis palūkanomis.
„Perteklinis likvidumas, kuris yra susiformavęs dabartiniu laikotarpiu, ypatingai matomas būtent Lietuvoje ir būtent Lietuvoje matoma didelė dalis kintamų palūkanų normų sutarčių. Kitose šalyse yra daugiau fiksuotų palūkanų sutarčių ir tokiu atveju ir svyravimai mažesni“, – aiškino G. Skaistė.
„Pas mus situacija yra šiek tiek kitokia nei kitur ir tie sprendimai Lietuvai yra individualiai pritaikomi“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko siūlomam bankų solidarumo įnašui. Tam pritarė visi ministrai išskyrus ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuri susilaikė.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų visos Lietuvoje įsteigtos kredito įstaigos ir filialai (iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų), apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Ministerija ir Lietuvos bankas skaičiuoja, dėl, institucijų teigimu, „išskirinių aplinkybių bankų sektoriuje“ Lietuvos komerciniai bankai 2023 m. gali uždirbti iki 1 mlrd. eurų pelno.
