Metų pradžioje asociacijos prezidentas Tadas Gudaitis skelbė, kad 2022 m. vidutinė metinė pensijų fondų grąža susitraukė 13,8 proc., nors nuo 2019 m. kasmet kilo atitinkamai 19,9 proc., 5,2 proc. (2020 m.) ir 21,07 proc. (2021 m.).
Vis tik tuomet jis teigė, kad nuo 2019 m., kai Lietuvoje įsteigti gyvenimo ciklo fondai, jų grąža, net ir pridėjus pastarųjų metų nuosmukį, augo 32,8 proc.
LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę 1,3 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų – 900 mln. eurų siekia fondų investicinė grąža, 400 mln. eurų – išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,7 mlrd. eurų.
Naujienos apie neigiamą pensijų pakopų grąžą paskatino diskusijas, ar Lietuvos pensijų kaupimo sistema neturėtų būti keičiama. Dabartinė sistema kritikuojama, nes iš kaupimo antrojoje pakopoje neleidžiama išeiti ir išsiimti sukauptus pinigus, į ją įtraukiama automatiškai.
Kovo viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė atsisakiusius dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime pakartotinai į sistemą automatiškai įtraukti tik vieną kartą.
Susistabdžiusiems dalyvavimą automatinio įtraukimo norima nebekartoti, o naujai įtrauktiems asmenims – leisti dėl kaupimo apsispręsti per tris mėnesius. Be to, pagal ministerijos modelį, sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Pagal dabartinę tvarką visi asmenys, jaunesni nei 40 m. ir iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
