„Tikėtina, kad savaitę po Velykų galėtų būti pateikimas Seime ir tokiu atveju, priėmimas priklausys jau nuo Seimo valios“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Mūsų nuomone, krašto saugumas yra nedalomas gėris, kuris reikalingas visiems Lietuvos piliečiams ir verslams vienodai, todėl mūsų nuomone, vienaip ar kitaip dalinti „nenušautą briedį“ galima, bet kas tokiu atveju nuspręs, koks padalinimas yra teisingesnis?
Kadangi yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad panaudojimas, kuris yra numatomas įstatyme, gali būti surištas tik su terminuotomis išlaidomis, todėl ir numatymas, kam galima skirti pinigus yra ganėtinai apribotas (...). Dabar esminis prioritetas yra krašto saugumo stiprinimas, pasirengiant sąjungininkų priėmimui ir manau, kad tai visų mūsų bendras interesas“, – aiškino ji.
Vyriausybės narė reaguodama į ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kritiką dėl galimo neigiamo poveikio investicinei aplinkai pažymėjo, kad lygiai toks pats solidarumo įnašas buvo pritaikytas energetikos sektoriuje ir investicijų šis sektorius vis tiek sulaukė. Anot G. Skaistės, šio įstatymo įgyvendinimas kaip tik prisidės, kad investicinė aplinka būtų geresnė.
„Investicinė aplinka priklauso nuo daugiau dalykų, negu vienas ar kitas laikinas solidarumo įnašas. Lygiai toks pats solidarumo įnašas buvo pritaikytas energetikos sektoriuje ir matome, kad investicijų šis sektorius sulaukė“, – tikino konservatorė.
„Investicinė aplinka pirmiausia priklauso nuo Lietuvos atsparumo ir pasirengimo kitiems iššūkiams, kurie gali nutikti. Investuotojai nuolat klausia apie mūsų pasirengimą gintis ir energetinio saugumo iššūkius. Tikrai tikiu, kad šio įstatymo įgyvendinimas prisidės, kad investicinė aplinka būtų geresnė“, – akcentavo ji.
Galiausiai, kalbėdama apie potencialų palaikymą bankų solidarumo įnašui parlamente, ministrė vylėsi sulaukti palaikymo, o apie kompromisus dėl galutinio projekto nebuvo linkusi kalbėti.
„Tikiu, kad įstatymas sulauks palaikymo Seime (...). Kompromisai su rinka jau buvo padaryti, šiuo atveju pasiūlytas optimalus variantas“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlomam bankų solidarumo įnašui. Tam pritarė visi ministrai išskyrus ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuri susilaikė.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų kredito įstaigos ir filialai, įsteigti Lietuvoje, iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų, apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.
Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Galiausiai, laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, mutatis mutandis taikydama atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
