Reaguodamas į tai, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia, kad pats solidarumo mokestis bankams priverstų juos persvarstyti būsto paskolų politiką. Anot jo, taip nutiktų dėl to, kad aukšti bankų pelnai egzistuoja dėl didžiulio skirtumo tarp indėlių ir paskolų palūkanų.
„Mūsų idėja yra ta, kuri dabar yra viešai svarstoma, dėl bankų pelnų apmokestinimo. Kas prisidėtų ne tik prie valstybės biudžeto ir galėtų būti skirta saugumo didinimui, krašto apsaugai ir panašiai, bet ir verstų bankus persvarstyti būsto paskolų palūkanas. Todėl, kad iš kur dabar atsiranda tie pelnai? Tai atsiranda iš didelių žirklių, tarp procentų mokamų už indėlius ir procentų lupamų nuo žmogaus paskolos“, – trečiadienį „Žinių radijui” aiškino P. Saudargas.
Seimo vicepirmininkas tvirtino, kad bankai galintys nuspręsti, jog geriau susimažintų paskolų palūkanas, nei mokėti pelno mokestį valstybei.
„Tai tada jiems galbūt geriau negauti pelno, negu atiduoti valstybei. Bet akivaizdu, kad gali būti tokia logika, kas tada teigiamai veiktų palūkanas“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas, paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
