Pasak jos, dabartinis siūlymas bankų solidarumo įnašo pajamas nukreipti karinės infrastruktūros projektams yra universalus, tikslingesnis ir vienodai reikalingas visiems Lietuvos gyventojams.
„Mūsų siūlymas yra visgi bankų solidarumo įnašo pajamas nukreipti ten, kur yra universalus poreikis ir visiems Lietuvos gyventojams vienodai reikalingas ir svarbus bei susiformavęs dėl tų pačių išskirtinių aplinkybių, kaip ir bankų pertekliniai pelnai. Turime ribotą laiko kiekį pasirengti sąjungininkų priėmimui, sustiprinti Lietuvos gynybą, šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis ir tą daryti sparčiau, negu buvo daroma iki šiol“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Mūsų siūlymas per šiuos du metus gautas pajamas investuoti į karinio mobilumo, infrastruktūros projektus. Tų lėšų surinktų iš solidarumo įnašo nepakanka, reikia bent du, tris kartus daugiau, todėl poreikis ir taip nėra pilnai padengtas“, – pažymėjo ji.
Politikė tikino, kad opozicijos siūloma lengvata galioja prieš 15 metų buvusios finansų krizės metu, tačiau ji buvo panaikinta, nes, tarptautinių organizacijų nuomone, lengvata buvo „infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą“.
„Idėja, kurią siūlo opozicija yra ne nauja, kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę, 2009 m. ji buvo panaikinta todėl, kad tarptautinių organizacijų nuomone tai buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantys būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis pinigų politikai. EBPO rekomendacija buvo atsisakyti visų lengvatų, kurios susijusios su būsto paskolomis, tas ir buvo padaryta, todėl šiuo atveju manome, kad tikslingesnis lėšų panaudojimas būtų finansuojant karinės infrastruktūros projektus“, – sakė konservatorė.
G. Skaistė galiausiai akcentuoja, kad tada, kai infliacijos lygis nuslops, Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų atsitraukti nuo savo griežtos politikos ir palūkanų normos žmonėms taip pat turėtų sumažėti.
„Tikėtina, kuomet infliacijos lygis nuslops, visgi palūkanų normas Europos Centrinis Bankas taip pat bus linkęs mažinti, bet pirminis uždavinys šiandien yra infliacijos suvaldymas. Kai ji bus suvaldyta ir grįš į savo normalų lygį, tikėtina, ECB taip pat atsitrauks nuo tokios griežtos politikos ir palūkanų normos, kurias moka žmonės, taip pat sumažės“, – tvirtino Vyriausybės narė.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas, paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
