Sprendimas – netikėtas
1,16 mln. barelių arba daugiau nei 1 proc. viso pasaulio tiekimo – tiek mažiau naftos kasdien išgauti nutarė naftą išgaunančias šalis vienijanti organizacija OPEC+.
Toks sprendimas buvo priimtas sekmadienį, o į jį iškart sureagavo ir rinkos. Buvo teigiama, kad pasaulinės naftos kainos iškart didėjo apie 7 proc.
Kaip skelbė „New York Times“, toks gavybos mažinimas bendrai buvo netikėtas žingsnis, mat neseniai pačios OPEC+ lyderiai buvo pareiškę neketinantys keisti savo politikos. Kaip vienas iš pasikeitusio sprendimo argumentų buvo nurodytas siekis sureguliuoti rinką.
SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis analitikas Eduardas Petrulis teigė, kad organizacijos matoma naftos kainų perspektyva, turint omenyje, kad pasaulis netrukus gali panirti į recesiją, jos netenkino, todėl buvo priimti sprendimai mažinti gavybą ir taip didinti rinkos kainą.
„1,1 mln. barelių yra reikšmingas kiekis. OPEC+ per dieną išgauna apie 30 mln. barelių, todėl šis skaičius yra didelis. Jų gavyba ir taip yra apribota, o šiuo sprendimu problema dar labiau pagilinama“, – sakė jis ir aiškino, kad rinka labiau tikėjosi, jog bus pratęsti anksčiau buvę ribojimai, tačiau ne dar labiau keliama jų kartelė.
Naftos kaina rinkose iškart sureagavo į pokyčius, tačiau tai analitiko nestebino.
„Jeigu nebus papildomų žinių iš OPEC+, kurios pakeistų rinkos požiūrį, manau, kad naftos kainos ir negrįš į buvusį lygį, koks buvo prieš sprendimo priėmimą. Rinkos žiūri į paklausą ir pasiūlą, o kai pasiūla mažėja, kaina kyla“, – aiškino E. Petrulis.
Brangs degalai, grėsmė dėl prekių kainų ir palūkanų
Analitikas tikino sutinkantis su didžiausiomis Europos ekspertų baimėmis, kad naftos kainų kilimas gali lemti infliacijos didėjimą, o tai – ir didesnes palūkanų normas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įspėjo dėl galimo poveikio. Jo teigimu, tai gali turėti įtakos kainų augimui, o, išaugus infliacijai, ir tolimesniam bazinių palūkanų normų didinimui euro zonoje ECB siekiant malšinti kainų augimą.
„Praėjusiais metais daugiausia infliaciją skatino energetikos dedamoji, šiemet – atlyginimų augimas ir paslaugų kainos.
Dabar analitikai kalba, kad po šio OPEC+ sprendimo naftos kaina gali pakilti iki 100 JAV dol. už barelį, kas reikštų, kad į euro zonos infliacijos dedamąją sugrįžtų ir prekių bei energetikos infliacija. Tada tai reikštų bendro infliacijos rodiklio paspartėjimą, o finale – agresyvesnį ECB ir toliau aukštas bazines palūkanų normas.
Tai turės poveikį ir Lietuvai, kadangi didžioji dalis paskolų išduodamos su kintamomis palūkanomis“, – sakė ekonomistas.
Jis prasitarė, kad naftos kainos kilimas didins ir degalų kainą.
„Gali būti dienų, kai degalų kaina priartės prie 1,8 Eur už litrą. Praėjusiais metais buvo perkopę ir 2 Eur/l, tačiau ir naftos barelio kaina buvo 120 JAV dol., dabar, manau, tiek nebus.
Žinoma, gali būti ir tokių dienų, kad benzino ir dyzelino kaina gali būti arti 2 Eur už litrą“, – svarstė ekonomistas.
A. Izgorodinas pabrėžė, kad didžiausią nerimą jam kelia ne bendras kainų lygio augimas, ar degalų kainos, tačiau būtent galimas tolimesnis palūkanų normų didėjimas.
„Tai – didesnė rizika. Nes prekių infliacijos paspartėjimas būtų labai bloga naujiena ECB, kadangi prekių infliacijos grėsmė šiuo metu yra praktiškai išnykusi“, – teigė jis kalbėdamas apie infliacijos dedamąsias.
Galiausiai, kaip apibendrino, jo manymu, kainų kilimas ir poveikis infliacijai bus trumpalaikis, matomas tik šių metų pavasarį ir vasarą.
„Manau, kad OPEC+ toks gavybos mažinimas neišgelbės, nes, akivaizdu, kad jie jį priėmė dėl recesijos, kad apsaugotų save nuo drastiško naftos kainos kritimo vasarą ir rudenį dėl pasaulinės recesijos“, – sakė jis.
Naftos kaina perkops šimtą
E. Petrulis prognozavo, kad „Brent“ naftos kainos jau netrukus perkops 100 JAV dol. už barelį, o minėtas skaičius bus pasiektas jau 2023 II ketv., o III ir IV ketv. laikysis apie 105 JAV. dol.
Panašiai kalbėjo ir A. Izgorodinas.
Jis teigė, kad naftos kaina per artimiausias savaites pasieks 100 JAV dol. už barelį, tačiau vėliau vėl kris, nes tai bus tik trumpalaikis šuolis.
„Įtakos turės ir recesija JAV, lėtas Kinijos ekonomikos atsigavimas“, – sakė ekonomistas.
