„Bankų kreditavimas yra labai svarbi ekonomikos gyvybingumo ir aktyvumo priežastis. Norėdami atsižvelgti į (nuomones – ELTA) viešajame diskurse, kad solidarumo įnašas galėtų paveikti kreditavimą (nors mūsų manymu, taip neturėtų būti), tai (siekėme – ELTA) sklaidyti abejones. Visas naujas kreditavimas nuo šių metų pradžios turėtų būti eliminuotas, mūsų akimis“, – pirmadienį LB konferencijos metu žurnalistams teigė G. Šimkus.
Jis taip pat aiškino, kad laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių, ribos, o pagal bazei taikomą koeficientą, nes tokias mintis išreiškė institucijos bei buvo pasigirdusių abejonių dėl buvusio 400 mln. eurų kriterijaus.
„Kadangi kai kurios institucijos išreiškė (nuogąstavimų – ELTA) dėl 400 mln. eurų kriterijaus ir buvo daug abejonių viešajame diskurse dėl to (...). Pati mintis buvo, kad išskirtinės aplinkybės susiformuoja dėl sąlygų susidariusių Lietuvoje, tai tiesiog buvo gerai pamąstyta apie naują būdą, kaip įvertinti. Dabar pasiūlytas kelias įvertinti indėlių ir paskolų Lietuvoje santykį su visais indėliais ir paskolomis“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Galiausiai jis pažymėjo, kad „Revolut“ bankų solidarumo įnašas galioja taip pat.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas, paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.
Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis, palyginti su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
