„Mes jau dabar gyvename beveik recesijos laikotarpyje. Kuo daugiau duomenų ateina iš Europos, tuo daugiau turime skaičių, kurie rodo, kad ekonominė situacija labai sparčiai blogėja. Ir tokiu, papildomo nestabilumo laikotarpiu, vykdyti mokesčių reformą yra nelabai tinkama, nes mokesčių pakeitimai tik dar labiau padidins neapibrėžtumą ir tarp įmonių, ir tarp gyventojų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Izgorodinas.
Taip pat, pasak ekonomisto, mokesčių pertvarka gali sukelti paslaugų kainų kilimą. Jo tikinimu, taip nutiktų dėl paslaugų tiekėjų nenoro, padidėjus mokestinei naštai, gauti mažesnius pelnus.
„Jeigu mes sakome, kad dalis mokesčių mokėtojų susidurs su didesne našta, tai atitinkamai reikia daryti prielaidą, kad tie žmonės, kuriems mokesčių našta didės, nenorės gauti mažesnių atlyginimų ar pelnų. Tai reiškia, kad dalis žmonių didins savo paslaugų įkainius ir tai veiks paslaugų infliaciją Lietuvoje“, – aiškino ekonomistas.
„Čia viską reikia vertinti kontekste, bet teoriškai tokia rizika yra“, – pridūrė jis.
Visgi, A. Izgorodinas paminėjo, kad palaiko Finansų ministerijos pristatytos mokesčių reformos siekį kurti paprastesnę ir skaidresnę sistemą.
„Pliusas vienareikšmiškai yra tai, kad einama link paprastesnės, aiškesnės ir skaidresnės mokesčių sistemos, kurioje būtų kuo mažiau įvairių išlygų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
