Po praėjusių metų rugsėjį pasiekto piko, kuomet metinė infliacija Lietuvoje viršijo 24 proc., visuotinis kainų augimas šiek tiek sulėtėjo. Kovą mūsų šalyje fiksuotas 15,2 proc. metinės infliacijos lygis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, didžiausią įtaką tokiai infliacijai darė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
Kodėl maisto produktų kainos toliau auga, jei sumažėjo tiek kai kurių žaliavų, tiek energetinių išteklių kainos? Ekspertai sako, kad maisto sektoriuje pokyčiai turėtų pasimatyti kiek vėliau, galbūt trečiąjį šių metų ketvirtį.
Ryškesnius pokyčius riboja nežinomybė
Arūnas Vizickas, kainų palyginimo portalo „Pricer“ vadovas, Delfi sako, kad pasaulinėse rinkose tiek energetikos, tiek maisto žaliavų kainos traukiasi, o pagrindinė to priežastis – mažėjantis vartojimas.
„Tačiau infliacija Lietuvoje, pinigine prasme, tą susitraukimą kompensuoja ir gamintojams bei prekybininkams netgi leidžia uždirbti. Jei maisto infliacija siekia 30 proc., o vartojimas traukiasi 10 proc., tai lieka 20 proc., kurie tą skirtumą padengia“, – aiškina A. Vizickas.
Kita vertus, sako pašnekovas, šiek tiek susitraukęs vartojimas didina fiksuotus maisto gamintojų kaštus. Pavyzdžiui, jei už įrengimus, patalpų nuomą ir panašiai anksčiau reikėdavo mokėti pagaminus 100 vienetų tam tikro produkto, dabar tuos pačius kaštus reikia dengti iš 90 gaminių. Be to, naštą įmonėms didina ir augančios paskolų palūkanos.
„Šitie dalykai lemia, kad įmonės stebi situaciją ir sako – jei sumažinsiu kainas, galiu pats likti be batų. Dėl energetikos kainų taip pat nėra aiškumo. Štai naftą išgaunančios šalys jau kalba apie gavybos mažinimą, o tai vėl gali privesti prie naftos produktų kainų šuolių. Su elektra tas pats – Skandinavijoje upės dabar pilnos vandens, hidroelektrinės dirba pilnu pajėgumu, todėl elektra pinga. Bet kaip bus vasarą, niekas pasakyti negali“, – vardija A. Vizickas.
Pasak jo, daug neaiškumo ir maisto žaliavų rinkoje – dabar dalis jų yra atpigusios, tačiau karas nesibaigia, todėl nežinia, kas bus su saulėgrąžų aliejaus ar grūdų kainomis, kadangi daug šių produktų į rinką tiekdavo tiek Ukraina, tiek Vakarų sankcionuojama Rusija.
„Todėl įmonės situaciją vertina atsargiai, baiminasi naujo žaliavų kainų šuolio ir vengia derybų su prekybininkais, nes jei kainą sumažinsi, paskui gali nepavykti jos pakelti“, – analizuoja pašnekovas.
Tačiau, anot A. Vizicko, rinkoje yra produktų, kurių kainų, matomų parduotuvių lentynose, paaiškinti vien išvardytomis priežastimis neįmanoma: „Pavyzdžiui, analizavome saldumynus – „Karališkus“ ledus su „Lidl“ parduodamais „Imperatoriškais“. Per keletą metų „Karališki“ ledai susitraukė nuo 1 iki 0,8 litro, o kaina šoktelėjo nuo 4,5 euro iki 8 eurų.
Tuo metu „Lidl“ užsakymu gaminamų ledų ir kainą ir kiekis nepakito. Tai rodo, kad pirmasis rinkos žaidėjas dėliojasi tokią pelno struktūrą, kurią kaštais sunku paaiškinti, ji turbūt labiau orientuota į tai, kad žmonės vis tiek pirks saldumynus, nes norės pasilepinti.“
A. Vizickas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pinga aliejus, todėl iš paskos turėtų pigti majonezas, įvairios silkės, kepiniai. Visgi to pirkėjai nejaučia.
„Bet pas mus viskas vyksta gerokai lėčiau. Pavyzdžiui, reguliari „Hellmann‘s“ majonezo kaina pasiekė kosminius 6-7 eurus, ir nuo tos kainos dabar daromos ir 50 proc. siekiančios nuolaidos. Bet ta akcijinė kaina yra tokia, kokia iki šito kainų šuolio buvo reguliari“, – sako „Pricer“ vadovas.
Todėl, teigia jis, pigesnių maisto produktų galima laukti nebent tuo atveju, jei vartojimas Lietuvoje ir Europoje trauksis, mažės eksporto apimtys, o gamintojai ir prekybininkai pradės jausti apyvartinių lėšų stygių.
„Jei lietuviai pirks mažiau, reikės mažinti kainą, kad iš vartotojų pavyktų susirinkti pinigų. O mažesnės energetikos ir žaliavų kainos kol kas nėra paskata piginti prekes. O prekybininkai, manau, labai gerai išmano kainų struktūras ir jaučia, kada galima derėtis su gamintojais. Bet kaip valstybė nuo didesnių surenka daugiau pridėtinės vertės mokesčio, taip ir prekybininkams tai naudinga, nes kritusius pardavimų kiekius jie kompensuoja per didesnę kainą“, – pažymi A. Vizickas.
Daugiau gerų žinių – antrąjį pusmetį
Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad vargu, ar galima tikėtis tokio vartojimo susitraukimo, kad prekybininkai sunerimtų ir pradėtų piginti maisto produktus.
„Tą dugną mes turbūt esame jau praėję. Didžiausia infliacija buvo praėjusių metų pabaigoje ir vartojimas tuomet į tai sureagavo. Paskutinį ketvirtį realusis smukimas absoliučiais kiekiais siekė nuo 5 iki 10 proc., dabar infliacija yra didelė, bet mažėjanti, situacija gerėja. Taip, maisto produktų vartojimas šiuo metu, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, yra neigiamas, bet susitraukimas nebe toks gilus, koks buvo“, – teigia T. Povilauskas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad šių metų sausį vidutinės Lietuvos gyventojų draudžiamosios pajamos buvo 14 proc., pensijos – 18 proc. didesnės nei prieš metus. Todėl stabili darbo rinka ir pajamų augimas sušvelnina vartojimo lygio pokyčius.
„Ir tie pokyčiai tikrai nėra tokie, kad priverstų prekybininkus griebtis už galvų ir pradėti kautis dėl kiekvieno pirkėjo. Taip, konkurencija paaštrėjusi, matome, kad ir akcijų vyksta daugiau, bet tai nevirsta į didesnes kainų korekcijas“, – analizuoja ekonomistas.
Vis dėlto T. Povilauskas prognozuoja, kad jei bus išvengta naujų energijos kainų šuolių, antroje metų pusėje maisto produktų kainos pirkėjus džiugins labiau.
„Energijos kainos yra žymiai pakritusios, tačiau dar nesame sugrįžę į tą normalų senąjį lygį. Galima klausti, kodėl maisto kainos taip pat greitai nereaguoja. Tačiau daug gamybos įmonių pernai dėl energijos kainų šuolių patyrė didelių nuostolių, nes tų išaugusių kaštų nespėjo perkelti į galutinę kainą. Ypač sunku tai padaryti buvo eksportuojančioms bendrovėms, nes būtent Lietuvoje elektros kainos buvo vienos aukščiausių Europoje“, – teigia T. Povilauskas.
Pasak jo, dėl to maisto kainos į sumažėjusias energetinių išteklių kainas reaguoja su tam tikru laiko langu.
„Mes visko norime labai greitai. Bet kol kas praėjo tik trys mėnesiai, kai elektros kainos yra žmogiškesnės. Viskam reikia laiko – jei energetikos kainos laikysis panašios ar dar labiau nukris, tai su laiku ateis ir pokyčiai maisto produktų lentynose“, – sako ekonomistas
Jo, manymu, antrąjį metų ketvirtį žymesnių pokyčių dar nesulauksime, tačiau tam, tikrų grupių produktų kainos nebekyla, o metų pabaigos link jau galime išvysti ir maisto defliaciją.
Dundulis: gali pabrangti mėsa
Tuo metu „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis Delfi sako, kad šiuo metu derasi su kai kurių produktų tiekėjais, tačiau ne visos derybos tik apie tai, kaip kainas sumažinti. Kai kur vyksta priešingos kalbos, kurių rezultatas bus brangesni produktai.
Pasak D. Dundulio, pavyzdžiui, žaliavinio pieno kainos pastaraisiais mėnesiais žymiai sumažėjo, o tai jau matyti ir prekybos centrų pieno produktų skyrių lentynose. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vasarį vidutinė natūralaus 4,33 proc. riebumo pieno supirkimo kaina buvo 368,57 euro už toną – 16,9 proc. mažesnė nei prieš mėnesį ir 19,7 proc. mažesnė nei prieš metus.
Tačiau yra ir tokių produktų, kurie prekybininkams brangsta, tačiau pirkėjai to dar nejaučia, nes prekybos tinklai dėl konkurencijos delsia didinti galutines kainas, tikina D. Dundulis.
„Manau, jau nebe ginčas, kad pieno produktų kainos mažėja. Bet, pavyzdžiui, mėsos kainas augintojai kaip tik yra smarkiai pakėlę, bet parduotuvėse jos beveik nepakilo. Bet jei kainos pas augintojus nenukris, labai gali būti, kad jos padidės ir parduotuvėse“, – teigia verslininkas.
Jis pasakoja, kad „Norfa“ šiuo metu vykdo derybas su kai kuriais kepėjais, nes mato priežasčių, kad jų produkcijos kainos galėtų būti mažesnės: „Jie nelabai nusiteikę leisti kainas, tai nežinau, kaip tos derybos pasibaigs, bet jei teigiamai, tai tikrai mūsų parduotuvėse kepinių kainos pamažės.“
Prekybininkas taip pat kalbasi su mėsos augintojais, tačiau pripažįsta, kad „derybos vyksta į didžiąją pusę“.
„Už mėsos gaminius mums gali reikėti mokėti apie 10 proc. daugiau, o žalią mėsą jau nuo gruodžio perkame 25 proc. brangiau. Tik lentynose tai neatsispindi. Spaudimams kainoms iš apačios yra labai didelis, tačiau dėl konkurencinės aplinkos niekas nenori jų kelti parduotuvėse“, – teigia D. Dundulis.
