Dėl individualios veiklos – daug pokyčių
„Individualioje veikloje daug „gyvulių ūkių“, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius nei turint darbo santykius. Siūlome aukštesnių pajamų diapazone daryti tam tikrus pakeitimus“, – vieną iš mokesčių reformos niuansų pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau ji nurodė, kad dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis. GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų. Dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija nesikeis. Teigiama, kad pokyčiai palies aukštesnes pajamas gaunančius.
Finansų ministerija siūlo, kad palaipsniui būtų mažinamas atotrūkis tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo, laipsniškai didinama GPM tarifo viršutinė riba iki 20 proc. Siūlomi sprendimai išdėlioti per trejus metus, palaipsniui artinant individualios veiklos apmokestinimą iki darbo santykių.
Ministerijos siūlymuose skiriamas dėmesys ir „Sodros‟ įmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims – taip norima didinti socialines garantijas. Pavyzdžiui, individuali veikla, ūkininkai, šeimynos dalyviai mokėtų įmoką – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, o praradę pajamas gautų nedarbo išmoką.
„Dėl didesnių įmokų yra didesnės socialinės garantijos. Prisideda prie pensijos taškų skaičiavimo „Sodroje“. <...>. Per pandemiją pastebėta, kad individualią veiklą vykdantiems žmonėms netikėtai netekus pajamų socialinės garantijos yra labai ribotos“, – motyvavo pokyčius ministrė.
Seimo nariams – kritika
Gyvulių ūkio sąvoką į Lietuvos mokesčius įvedė Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis. Ką jis tuo norėjo pasakyti?
„Kai stovėjome Sąjūdžio mitinguose, mes nebuvo tokie ypatingi, mes buvome toks vienis, gal lygesni už lygius buvo tie, kurie kalbėjo iš tribūnų. Bet tikrai negalvojau, kad mes kaip šalis nudreifuosime į gausybę gyvulių ūkių. Mokesčiuose yra tik vienas iš jų, jis taip pat yra pensijose, viešojo sektoriaus apmokėjime matome didelių netolygumų. Tai šitie dalykai džiugina mūsų Rytų priešus, nes gyvulių ūkis mus naikina iš vidaus, žmonės praranda teisingumo jausmą, jie pradeda nesuprasti, kodėl turiu nešti mokesčių jungą, o visi ypatingi, laisvosios profesijos ar individualiai dirbantys to neturi daryti. Nors mes visi dirbame individualiai, tik pririnkta keistų pasiteisinimų, kodėl kiti turi mokėti didelius mokesčius, o mes visi norime gauti bazines pensijas, socialinių garantijų gausybę, bet nenorime mokėti.
Šitas gyvulių ūkis keistai Lietuvoje išsilaikė tiek dešimtmečių. Čia jau yra mano penkta darbo grupė, apie kurią kalbame, nuo Brazausko laikų, tai situacija tik blogėjo šitoje srityje. Ir dabar matome, kad visi lobistai surinkti aplink stalą, visi jie gina savo išsikovojimus ir neatsiranda elito šalyje, kuris pasakytų – užtenka, pradėkime nuo balto lapo, susikurkime kelias verslo darymo formas, pavyzdžiui, tris, kaip aš siūliau“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“kalbėjo R. Kuodis.
Sprendimus Lietuvoje priima ne lobistai, ne žmonės ir ne Vyriausybė, o Seimo nariai, kurie kelias rankas už teiktus įstatymų projektus.
„Tai čia formalioji demokratijos pusė, kas pakelia ranką. Klausimas, kodėl jie pakėlė, kas pas juos vaikščiojo, ką atnešė. Čia reikalai gilesni, jei bent Seime turėtume žmones, kokius įsivaizdavome norinčius turėti, tai gal situacija būtų kitokia. Seimo nariai nėra savarankiški nei finansine, nei intelektualine prasme. Jei jie tikrai norėtų tvarkos, tai jie apskaitytų, ką apie mus rašo Pasaulio bankas, kitos organizacijos, išoriniai ekspertai, kurie sako kad vis dar turime postsovietine sistemą.
Politikui tai turėtų būti rimtas signalas, kad esi apsidirbęs iki ausų, reikėtų su tuo pabaigti. Bet, deja, Seime vėl gimsta rankučių miškas, kažko negalima judinti, nes prieš tai Seimo narys gėrė kavos ar dėžučių prisirankiojo tam tikrais klausimais. Jei to nebūtų, tai šitokio jovalo tikrai nebūtų, kaip turime dabar“, – žodžių į vatą nevyniojo R. Kuodis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Lenontjeva teigė, kad didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad mokesčių sistema tapo pernelyg sudėtinga, biurokratizuota, nors kažkada ji buvo tokia, kurioje buvo paprasti skaidrūs ir pakankamai lengvai administruojami mokesčiai.
„Tikrai nežinau, kaip taip nutiko, kad dabar turime 72 mokesčių formas. Tai yra didelė blogybė. Mes visuomet pasisakėme už teisingus, vienodus, skaidrius ir proporcinius mokesčius. Kalbant apie skirtingus mokesčius už darbą, reikia kalbėti su išlygomis. Bandau dabar įsigilinti į individualios veiklos apmokestinimą, kuris padarytas toks sudėtingas, kad sunku suprasti, kur koks tarifas, kodėl yra tokie atskaitymai.
Visa tai yra sunku suprasti. Tai pasirodžiusi ta idėja apie smulkaus verslininko sąskaitą, kuri būti atidaroma banke, ir nereikėtų tvarkyti visos tos biurokratijos, manau, būtų didžiulis išsigelbėjimas, nes žmonės galėtų koncentruotis į savo darbo kokybę ir minimaliai turėtų rūpintis administravimu. Bet suprantu, kad ir ta mažoji verslininko sąskaita jau yra kažkaip apsunkinta“, – aiškino E. Leontjeva.
Tačiau individualiai dirbantieji šiuo metu dėmesio sulaukė ne dėl sudėtingos mokesčių sistemos, o dėl to, kad jie mokesčių sumoka gerokai mažiau nei dirbantieji pagal darbo sutartį. Skaičiuojama, kad sumokėtų mokesčių skirtumas gali siekti net iki šešių kartų. Todėl Finansų ministerija ir aiškina, kad labai sparčiai išaugo inidividualistų gretos, jų padidėjo penkis kartus. Kita medalio pusė yra ta, kad neaišku, iš kokių pinigų šiems žmonės reikės mokėti pensijas, užtikrinti kitas socialines garantijas.
„Dar Brazausko darbo grupėje rodžiau skaičius, kaip verslo liudijimas, kuris atsirado tam, kad močiutė galėtų Kaziuko mugėje parduoti megztas pirštines, išvirto į šimtatūkstantinę ir ji mokėdavo vidutiniškai aštuonis kartus mažiau mokesčių nei darbininkas, mokytojas. Dabar tas skirtumas sumažėjo iki šešių kartų. Ir čia kalba apie visą individualią veiklą, apimant ir verslo liudijimus, ir visą knibždėlyną, kuriam niekas nebesusigaudo.
Sveikas protas sako, kad žmonės dirba tą patį, visi mes dirbame, kapitalistų yra labai mažai, kurie sėdi ant pasyvių pajamų, tai kokio velnio turi būti skirtingi apmokestinimai, kokio velnio turi būti išsipirkimas fiksuota mokesčio suma. Mano toks mėgiamas pavyzdys, kad 20 butų nuomai Klaipėdoje verslo liudijimas kainuoja eurą, visi sako, kad legaliai sumokėjome visus mokesčius. Jei pakelsime kainą iki 2 eurų, tai rėks, kad mokesčiai padvigubėjo“, – ironizavo R. Kuodis.
Jis atmetė argumentą, kad dirbantieji individualiai ir sumokantieji mažiau mokesčių turi ir mažiau socialinių garantijų. Anot jo, tai yra blogybė, kurią reikia naikinti.
„Ir kovidas parodė, kad vis tiek jie ateina, ištiesia ranką, nori nedarbo draudimo, motinystės išmokų. Tai kokio velnio tokie žmonės turi būti palikti ant ledo. Tų pasiteisinimų, kodėl nereikia didinti individualios veiklos mokesčių, turiu pilną segtuvą, jie visi gražūs, įmantrūs, kodėl kažkas neturi mokėti kaip visi. Bet jau reikia sakyti – užteks. Nes 6-8 kartai yra didelis skirtumas, o paskui vis tiek sako kad bazinės pensijos irgi norime, ir valdžia tikrai duos, nes bijo rinkėjų, yra korumpuota, galvoja, kaip mokesčių mokėtojų pinigais pasigerinti reitingus“, – aiškino R. Kuodis.
Siūlo atskleisti tikrąsias kortas
Tačiau E. Leontjeva pateikė ir naują argumentą, kodėl individualaus darbo forma ir su ja susiję mokesčiai yra gerai, o ne blogai.
„Pagrindinis skirtumas tai, kad jei Kuodis dirbtų Lietuvos banke, atliktų kokią studiją pagal individualią veiklą, tai galėtų nepriimti to jo darbo ir nesumokėti, o kai žmogus dirba pagal darbo sutartį, patinka darbdaviui ar ne, jis turi sumokėti nustatytą atlyginimą. Tai didelis skirtumas ir tai per mažai įvertiname diskusijoje, kad kai kurie darbdaviai pereina prie individualios veiklos, nes jiems reikia produkto, kokybės, o ne atsėdėtų valandų.
Gal mokesčiai ne visada yra lemiamas veiksnys, nes dabar kultūra darbo rinkoje keičiasi ir ne darbdavio naudai. Išreikalauti kokybiško darbo yra sudėtinga, kaip sakoma, kad darbdaviai turi šokti ir dainuoti prieš darbuotoją. Tai irgi paaiškina, kodėl plinta individualios darbo sutartys, nes tai įrankis, kuris užtikrina, kad lėšos mokamos už galutinį kokybišką produktą, o ne už darbo procesą“, – aiškino E. Leontjeva.
R. Kuodis juokavo, jog ir šitą argumentą galima įsidėti į tą didelį atsikalbinėjimų segtuvą, nes žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis, o jų darbas netenkina tikrai galima atleisti.
„Pasiteisinimų mes turime nebepriiminėti, nes jau koktu darosi nuo tų išsidirbinėjimų. Jei norime šitą šalį išgelbėti, tai turime atkurinėti socialinį kapitalą, kuris labai smarkiai atsilieka, tas socialinis kapitalas eroduoja, nes mes vagiame vieni iš kitų. Per gyvulių ūkį mūsų tėvai negauna 3 mlrd. pensijų, nes jų vaikai išvagia tuos pinigus per gyvulių ūkį. Tad klausimas, ar nuo to šalis tampa stipresnė.
Laisvarinkiečiai niekada neslėpdavo savo pašalinės darbotvarkės, kad reikia sukūdinti viešąjį sektorių. Atskleiskime tikrąsias kortas, pasakykime, ko norime iš to viešojo sektoriaus, kas yra adekvatus apmokėjimas, adekvati kokybė, dėl to dirbu 30 metų šitais klausimais, norisi tą Lietuvą pagražinti. Bet jei mes ją norime nugalabyti, padaryti inidvidualistų šutvę su privačiomis kariuomenės, sodromis, ligoninėmis, mokyklomis ir viskuo kitu, į ką ir slenkame su visomis korupcijomis ir gyvulių ūkiu, tai sakykime tiesiai, nereikia tų visų aplinkinių būdų su keistais pasiteisinimais“, – net pyktelėjo R. Kuodis.
Tačiau iš žmonių pasigirsta argumentų, kad jei nepasitiki, kad jų sumokėti tie didesni mokesčiai bus skirti gerinti viešojo sektoriaus kokybę, nes esą nėra jokios garantijos, kad švietimas bus mokamas, socialinė apsauga privatizuota.
„Todėl reformos visada turi turėti dvi puses, ne tik finansavimą, bet ir ką kitoje pusėje gauni, nes žmonės visada gali pasiimti tokią moralinė indulgenciją, nemokėti mokesčių, kol bus nors vienas auksinis šaukštas nupirktas, kol bus vienas vokelis medikui. Tačiau mes turime sukurti normaliai veikiančias sistemas, nes priešingu atveju jos dreifuoja, pusiau privatizuojasi, tada atsiranda naujas gyvulių ūkis, kas gali sau leisti privačias mokyklas ir ligonines, apšoka visus kitus eilėse.
Tai čia pagrindinis Lietuvos peilis visų tų išorinių dalykų šviesoje, kurį mes patys pasidarėme su tokiu požiūriu į viešąjį sektorių, kad čia blogis, kad jo turi būti kuo mažiau. Ne, jo turi būti tiek, kiek reikia, kiek susitarsime socialiniame kontrakte, bet apie jį vengiama kalbėti. Kažkas pasiima su vienu smegenų pusrutuliu ir šneka tik apie mokesčius, apie išlaidų pusė nešneka“, – kritikos netiesiogiai ir Finansų ministerijai pažėrė R. Kuodis.
Eksperimentas surinkti daugiau mažesnių mokesčių nepavyko
E. Leontjeva taip pat akcentavo, jog žmonėms turi būti išaiškinta, ar mokesčių reformos tikslas yra surinkti daugiau lėšų į biudžetą, ar yra kilnesnių sumanymų.
„Jei tik mechaniškai didinami tarifai, tai žmonės gali vengti mokesčių, gali emigruoti, pasislėpti į šešėlį ir galiausiai biudžetas nukentės. Institutas yra už stiprią ir ribotą valdžią, ir mes suprantame, kad tai valdžiai finansuoti reikia skaidrių, paprastų mokesčių. Tokie mokesčiai padidintų pajamas į biudžetą ir galimai galėtume patirti tokį netikėtą paradoksą, kas visiems suvienodinus mokesčius iki mažiausio tarifo, o ne iki didžiausio, staiga mūsų biudžetas pradėtų pildytis, galėtume džiaugtis reemigracija, niekas nebėgtų iš Lietuvos. Mes to šanso neišnaudojame, Finansų ministerija skaičiuoja mechaniškai.
Pavyzdžiui, šiandien yra 8 tūkst. žmonių, mokančių progresinius mokesčius, keičiami skaičiavimai, padauginama, kad bus 16 tūkst. žmonių. Bet jų gali ir nebūti. Todėl siūlau kalbėti apie tai, kokie tarifai, kokia ta vienoda apmokestinimo tvarka atneštų didesnes pajamas į biudžetą, skaidresnes, tolygesnes pajamas, o ne sumažėjimą“, – akcentavo E. Leontjeva.
Tačiau R. Kuodis teigė, kad teiginiai, jog pakėlus mokesčius jų bus surenkama mažiau yra tradicinis laisvarinkiečių gąsdinimo įrankis, bet šitas pasakymas turi ir atvirkštinę pusė, ką surinksime į biudžetą.
„Reiganas, kuris buvo didelėje įtakoje to Alberto Lafero, jis pabadė tą dalyką padaryti ir realybė pasimatė, kad išmušė didžiausią skylę biudžete Amerikos istorijoje. Kitas dalykas, niekas juk nesiūlo kosminių mokesčių, nepagrįstų, priešingai. Reikia su protu daryti šituos dalykus, niekas nesiginčija“, – tvirtino R. Kuodis.
Jo paklausus, ar po šios mokesčių reformos bus įvesti ir progresiniai mokesčiai, ekonomistas teigė, kad jie Lietuvoje yra nuo pirmųjų dienų.
„Lietuva nuo pirmų dienų turėjo progresinius mokesčius, čia tik jų įgyvendinimo būdas skiriasi, Buvo NPD, kas darosi mokesčius progresinius, man prieš 15 metų pavyko NPD diferencijuoti stebuklingu būdu, tai dar labiau padidino tą progresyvumą. Jis buvo, yra ir yra pakankamai didelis šiuo metu, jei žiūrėsime į tai, ką sumoki valstybei, ir ką gauni atgal žiūrint per „Sodros“ prizmę. Tai niekas nenori keistų komunistinių metodų, visi bandome ieškoti racionalių sprendimų, tik turime pasivyti Estiją pagal viešojo sektoriaus finansavimą, nes sumokame žymiai baisiau per korepetitorius, vokelius, kyšius, pasirodo, teisėjai gauna 1800 eurų, pusę santechniko algos. Taip griauname valstybė iš vidaus, mes turime adekvačiai padaryti tai, ką turime padaryti. Viso šalys pasiima sveikatos apsaugą, švietimą, viešą gynybą, teismų, policijos sistemas, dalį kultūros, nes taip yra racionalu, nes alternatyvos būdai yra gerokai brangesni, kaip privatus sveikatos draudimas JAV, kas yra visiškas absurdas“, – aiškino R. Kuodis.
E. Leontjeva teigė, kad Estija nuėjo sėkmingu keliu, nes įgyvendino reformą, kuri buvo skirta Lietuvai. „Jie turi proporcinius 20 proc. GPM ir 20 proc. pelno mokestį, kuris taikomas tik išmokant dividendus. Mes daugybė metų siūlome tą modelį, Lietuvoje vis nedrįstame to įgyvendinti, dėka šių mokesčių Estija turi virš 40 proc. BVP perskirstymą, todėl jie žymiai geriau sugeba finansuoti savo viešąsias paslaugas. Tai ir mums laikas praregėti. Tai reikia grįžti prie tų proporcinių mokesčių“, – siūlė E. Leontjeva.
Jei pradėta mokesčių reforma kelia tiek ginčų ir klausimų, suprantama, kad dėl jos nebus sutarimo ir valdančiojoje daugumoje, tai gal jos geriau dabar nedaryti?
„Jei turite vėžio auglių, tai jų nelieskite. Labai keista logika. Mes turime sutarti, kas yra blogai. Estijoje paprastesnė sistema, jie neturi tų gyvulių ūkių. Jei negalime patys padaryti, tai kopijuokime. O dabar mes 30 metų dreifuojame keista kryptimi, puikia kalbame apie tai 20 metų, konstatuojamoji fazė niekur negali užsitęsti 20 metų, nes tai reiškia, kad esi neįgalus. Akivaizdu, kad yra masinis neįgalumas. Tai turime išnaudoti šitą šansą bent jau aptvarkyti šitą sistemą“, – paragino R. Kuodis.
„Mūsų instituto reforma įgyvendinta Estijoje, ir matome, kad tai duoda gerus rezultatus. Tikrai norėtųsi, kad ir Lietuvoje būtų tikslas sukurti mažų proporcinių skaidrių mokesčių sistemą, kad žmonėms būtų lengva veikti, kad jie nebūtų žeminami pagal tai, kokią veiklos rūšį pasirenka, kad kažkaip tos mūsų vienybės ir sutarimo būtų daugiau“, – savo lūkesčius išsakė E. Leontjeva.
Tačiau R. Kuodis buvo skeptiškai nusiteikęs, kad mokesčių reforma bus įgyvendinta. „Manau, kad lengviausias bus susitarti – nuspirti problemų kamuolį į priekį. Daug tų priemonių numatytos 2025-2026 metais, bus nauja valdžia, naujas požiūris, marsiečių invazija iki to laiko gali nutikti. Tai čia toks tipinis noras nustumti problemą, pašnekėti, kažkiek parodyti susirūpinimą ir nustumti kitoms valdžioms. Taip, ši reforma padės gauti europinius pinigus, bet norėtųsi ryžtingesnių dalykų, kai ypač tiek subrendę reikalai, tiek aptarti per 20 metų. Tiek negali būti reformos daromos, kiek šitoje srityje“, – konstatavo R. Kuodis.
