Tarp pagalbos prašytojų – ir vidurinė klasė
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius laidoje „Delfi tema“ tikino, kad bet koks neramumas ekonomikoje tiesiogiai veikia paramos prašančių asmenų skaičių, todėl ne išimtis ir ši krizė.
Jo teigimu, praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį paramą gaudavo apie 150-160 tūkst. žmonių, tačiau šiuo metu šis skaičius yra išaugęs. Kaip sakė, „Maisto bankas“ vidutiniškai per mėnesį šiuo metu padeda apie 180 tūkst. gyventojų, tačiau net ir tai, kaip patikino, nėra rodiklis, kad suteikti pagalbos nereikėtų didesniam žmonių skaičiui.
„Statistika rodo, kad maistui pinigų trūksta kas devintam Lietuvos gyventojui. Ko gero, jei „Maisto banko“ pajėgumai leistų, mes paramą turėtume teikti kokiems 300 tūkst. žmonių“, – skaičiavo jis.
Vadovas išskyrė, kad paramos maistu šiuo metu daugiausia kreipiasi kelios gyventojų grupės. Tai – vieniši senjorai, kurių pensijos nespėja paskui augančias kainas, taip pat – vieniši tėvai, kurie augina vaikus.
„Turėčiau atkreipti dėmesį ir į naują grupę, kai abu asmenys šeimoje yra dirbantys, vienas laikinai praradęs darbą arba abu gauna minimalias pajamas ir augina tris vaikus. Tai dažniausiai būna šeimos, kurios pasiėmusios būsto kreditą ir dabar paaugus palūkanų normai jie pajaučia pajamų stygių“, – sakė vadovas ir pridūrė, kad kai šalyje įvyksta ekonominė krizė ar sukrėtimas, pagalbos prašo ir viduriniosios klasės atstovai.
„Labiau išskirčiau vidurinės klasės „apačią“ <...> Lietuvoje, kaip žinome, vidurinė klasė nėra tokia ryškiai išreikšta, bet kartais susiklosto aplinkybės ir tu patenki į tą situaciją, kai tau reikalinga pagalba“, – teigė jis.
Didžiausia našta – bankų palūkanų augimas
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, kuris atstovauja vartotojams, pasakojo, kad jei seniau gyventojai dar sugebėdavo pasitaupyti ir turėti finansinę pagalvę, šiandien jie jas jau naudoja.
„Žiemą kilo energetikos kainos, didėjo paskolų palūkanos bankuose, brango maisto produktai, žmonėms darosi sunku, nes algos tiek neauga, tiek didėja infliacija.
Mes patys daugiau susiduriame su žmonėmis, kurie turi būsto kreditus, o jie jau pradeda rimtai svarstyti ką darys, jei palūkanos pakils dar labiau“, – sakė atstovas.
Jis išskyrė, kad jei parduotuvėje galima pasirinkti, kokį maistą pirkti, su bankų paskolomis situacija yra kitokia.
„Tau tiesiog yra „išstatoma“ sąskaita, kuri yra 200-300 Eur didesnė, tu neturi pasirinkimo, turi mokėti. Tas pats buvo ir su komunaliniais mokesčiais, kai buvo pakeltos elektros kainos.
Savo atostogas, laisvalaikį mes galime kontroliuoti, bet žmonės, kurie turi prisiėmę įsipareigojimų, mašinos lizingų, vartojimo kreditų, tai jau yra grupė žmonių, kurie yra „ant raudonos linijos“, – sakė M. Jansonas.
Panašiai kalbėjo ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis aiškino, kad „inkaras“, gyventojų pajamas tempiantis žemyn, pernai buvo infliacija, o šiandien yra kilusios palūkanų normos.
„Dabar reikia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika atlaikys, nes jos padangė nėra šviesi, bet nėra ir labai užtemusi ir reikia tikėtis, kad nematysime nedarbo lygio augimo pasekmių“, – įspėjo jis.
Paklaustas, kodėl, nepaisant sudėtingos situacijos, Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai rodo arti rekordo esančias sumas, ekonomistas aiškino, kad čia turėtume kalbėti apie atskiras gyventojų grupes.
„Turtingesni gyventojai, gaunantys didesnes pajamas, jie net nelabai pradėjo naudoti tų rezervų, jie toliau jį kaupia, o gyventojai, kurių pajamos mažesnės, jie rezervą arba jau išnaudojo, arba jį naudoja“, – teigė jis ir patikino, kad dalis visuomenės jaučia mažesnę krizę nei likę gyventojai.
Grėsme mato mokesčius
Įtakos gyventojų piniginėms turėtų ir naujoji mokesčių reforma, pažymėjo M. Jansonas.
Anot jo, šiuo metu į bet kokį mokesčių keitimą tikrai bus reaguojama jautriai.
„Reikia suprasti, kad ta panika, kuri dar vyksta pasaulyje dėl bankų bankrotų, kitų dalykų, tai priverčia žmones neišleisti pinigų, o tai smukdo ekonomiką.
Smulkiajam verslui, žmonėms, vykdantiems individualią veiklą, jiems apyvartos sumažės, mokesčius jiems pakels, todėl jie surinks mažiau pinigų, todėl tai juos gali paliesti labai stipriai. Gali prasidėti ir bankrotų banga“, – įspėjo jis.
Ž. Mauricas patikino, kad kai kalbama apie dėl to galinčias augti paslaugų kainas, reikia suprasti, kad kainų kilimas nėra begalinis, jį ribos konkurencija.
„Bendrai mokesčių reforma yra gana pavojingas žingsnis, man susidarė įspūdis, kad tai – ne mokesčių išskaidrinimas, bet labiau mokesčių kėlimas. <...>
Pati reforma sukelia neapibrėžtumą, todėl žmonės gali susiveržti diržus, stabtelti, žiūrėti, kas bus. Tas stabtelėjimas gali dar labiau pasmukdyti ekonomiką“, – sakė Ž. Mauricas.
M. Jansonas pastebėjo, kad šiandien resurso gyventojams mokėti dar daugiau, nebėra, o svarstydamas apie laiką, kada gyventojams finansinė našta galėtų mažėti, juokavo, kad turėtų įvykti stebuklas.
Ž. Mauricas teigė, kad finansinė našta gyventojams jau mažėja.
„Infliacija slopsta, tikėtina, kad metų gale jis sumažės gerokai žemiau 5 proc., grįš į įprastą lygį, o paskolų palūkanos seks iš paskos. Jos gali mažėti šių metų gale arba kitų pradžioje.
Bet manau, kad didžiausia grėsmė bus mokesčiai. Valstybės įprato išlaidauti, perskirstyti pinigus, duoti pinigų visiems, kas pasiskundžia, o tada, galiausiai, pamato, kad tų pinigų trūksta ir juos sieks paimti iš žmonių. Šis dalykas šių metų pabaigoje bus didžiausia rizika ir daugiausiai diskusijų sukeliantis dalykas“, – įspėjo jis.
