Kovo 21 d. Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Teisės aktui pritarė 113 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.
Advokatų profesinės bendrijos „ILAW Lextal“ asocijuota partnerė Svetlana Naumčik sako, kad, jei šis teisės aktas bus priimtas, kai kurių sektorių įmonėms kils problemų pritraukiant darbuotojų iš Baltarusijos.
„Ne paslaptis, kad šiandien Baltarusijos ir Rusijos piliečių įdarbinimas Lietuvoje vyksta tokia tvarka: užsieniečiai atvyksta į Lietuvą su kitos šalies Šengeno viza (dažniausiai, Lenkijos, Ispanijos) ir pateikia dokumentus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Migracijos departamentui.
Priduodant dokumentus leidimams gyventi Rusijos ir Baltarusijos piliečiai pasirašo anketas, kuriose nurodo savo poziciją dėl karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, taip pat šiuos užsieniečius tikrina Valstybės Saugumo departamentas bei kitos institucijos. Tuo atveju, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešiems interesams, leidimai laikinai gyventi Lietuvoje neišduodami“, – aiškina S. Naumčik.
Tačiau Seimo svarstomame naujame įstatyme numatoma, kad nuo balandžio 15 d. Migracijos departamentas galės priimti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tik tuo atveju, jeigu Rusijos ar Baltarusijos pilietis jau turi Lietuvos išduotą nacionalinę ar Šengeno vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitos ES šalies leidimą laikinai gyventi.
„Tai reiškia, kad su kitos šalies nacionaline ar Šengeno viza nebus galima prisiduoti leidimui laikinai gyventi Lietuvoje“, – pažymi teisininkė.
Pasak jos, manytina, kad dėl šios tvarkos nuostolių patirs daugelis Lietuvos verslų, ypač transporto sektorius, kuomet Lietuvoje įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai, dažniausiai tolimųjų reisų vairuotojai iš Baltarusijos.
Laukia sunkios dienos
Vežėjų asociacijos „Linava“ transporto politikos sekretorius Andrius Burba Delfi sako, kad ir dabar darbuotojų atvykimas iš Baltarusijos yra taip apsunkintas, kad pačius geriausius vairuotojus jau nusiviliojo Lenkijos, Vengrijos ir kitų šalių transporto įmonės, o jei bus užkirsti bet kokie keliai naujų vairuotojų atvykimui, verslo laukia itin sunkios dienos.
„Tie vairuotojai gauna vizas Lenkijoje, Vengrijoje, todėl tos šalys pasiėmė geriausius darbuotojus, deja, taip yra. Gerai, kad bent gavome patikinimą, kad tie vairuotojai, kurie jau turi leidimus gyventi Lietuvoje, galės juos pratęsti. Mes kalbame apie baltarusius, rusų vežėjų įmonėse beveik nėra“, – teigia A. Burba.
Jis stebisi, kad Europos šalys, kurios laikosi vieningos nuomonės dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, elgiasi skirtingai – vienos baltarusiams leidžia atvykti ir dirbti, o Lietuva ketina užsiblokuoti ir naujų darbuotojų nebeįsileisti net su kitos šalies Šengeno viza.
„Mes nekalbėkime apie turistus, kurie gauna tas vizas ir laisvai keliauja po Europą, nejausdami jokių sankcijų. Čia kita medalio pusė. Kalbėkime apie ekonominius imigrantus, žmones, kurie atvyksta dirbti. Mes einame absurdo link, norime būti pirmiau visų Europos valstybių, ir tai jau atrodo graudžiai. Galų gale, kas gi mokesčius mokės? Ar skolinsimės nuolatos?“ – piktinasi „Linavos“ atstovas.
Pasak jo, transporto sektoriaus vairuotojai iš Baltarusijos apskritai dirba Europoje, kurioje vežioja krovinius, Lietuvoje jie praktiškai nebūna, todėl kvaila priiminėti sprendimus, kurie kenks verslui: „Tiesiog išvarysime tuos žmones į kaimynines valstybes, kuriose jie galės dirbti be jokių apribojimų.“
A. Burbos teigimu, vežėjai daro viską, kad prisitrauktų vairuotojų iš Centrinės Azijos šalių, vykdomi projektai su Indijos, Filipinų rinkomis, tačiau pakeisti darbo jėgos iš Baltarusijos ir Ukrainos šiuo metu neįmanoma.
„Pasakysiu atvirai, ten vairuotojų kompetencija yra žema. Bandoma juos mokyti, bet iššūkių daug. Vežėjai kaišo skyles, bet tokių donorių, kokios buvo Ukraina ir Baltarusija, tikrai nėra“, – patikina „Linavos“ transporto politikos sekretorius.
Baltarusiai dirba savose IT įmonėse
2020 m. po Baltarusijoje įvykusių suklastotų prezidento rinkimų ir vėliau sekusių represijų prieš opoziciją Aliaksandro Lukašenkos režimo šalį paliko ir į Lietuvą persikraustė nemažai informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmonių ir specialistų. Dar labiau ši tendencija sustiprėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
Vis dėlto asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas ir vienos didžiausių mūsų šalies IT bendrovių „Visma Lietuva“ vadovas Mantas Urbonas Delfi sako, kad absoliuti dauguma IT specialistų iš Baltarusijos dirba baltarusiško kapitalo bendrovėse, o Lietuvos technologijų sektorius gali nesunkiai be jų išsiversti.
„Šiuo metu didžiausias darbdavys iš Baltarusijos atvykusiems žmonėms yra bendrovė „EPAM Systems“, taip pat kilusi iš Baltarusijos. Jei neklystu, ten yra apie 1,5 tūkst. darbuotojų, praktiškai visi baltarusiai. O lietuviškos IT įmonės, mano žiniomis, tokių žmonių įdarbina labai mažai“, – teigia M. Urbonas.
Be to, jis pažymi, kad net ir norint įdarbinti specialistą iš Baltarusijos tenka nueiti kryžiaus kelius Migracijos departamente.
„Į mus kreipėsi ir norėjome įdarbinti nuo A. Lukašenkos režimo pabėgusį talentingą programuotoją, kuris savo šalį paliko pirmosiomis karo dienomis, nes nesutiko su vykdoma politika. Bet kol tvarkėme leidimus gyventi ir dirbti, praėjo daug laiko, ir jis tiesiog įsidarbino kitoje šalyje. Tokių darbuotojų yra, jie vertingi verslui, bet tai labiau pavieniai atvejai, jie nesudaro kritinės masės“, – pasakoja M. Urbonas.
Lietuvos Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas teigia, kad naujų darbuotojų iš Baltarusijos statybų sektorius pastaruoju metu beveik nesiveža, nes turi pakankamai rūpesčių siekdamas pratęsti leidimus čia gyventi ir dirbti tiems žmonėms, kurie jau yra atvykę.
„Pagrindinis klausimas yra vizų pratęsimas tiems, kurie čia jau dirba ir tarnybų yra patikrinti. Bendrovės matydamos, kad baltarusių migracijos klausimai yra apsunkinti, per daug pastangų ir nededa, kad juos čia atsivežtų“, – komentuoja D. Gedvilas.
Pasak jo, pastaruoju metu statybų bendrovės darbininkus iš Baltarusijos keičia Kazachstano ir Uzbekijos piliečiais.
Žada numatyti išlygas
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui Seimo nariai dar teiks pasiūlymus, todėl verslą piktinančios nuostatos gali ir nelikti.
„Visų pirma, šita nuostata yra atėjusi iš Vyriausybės, ne mano pasiūlyta. Pagal dabartinę formuluotę, taip, pritraukti naujų darbuotojų iš Rusijos ar Baltarusijos nebūtų įmanoma. Bet, manau, galima galvoti apie tai, kad būtų ieškoma tam tikrų pereinamųjų priemonių, ir mes tai darysime. Kol kas tiek galiu pasakyti“, – Delfi sako L. Kasčiūnas.
Pasak jo, įstatymo priėmimo stadijoje dar bus teikiami pasiūlymai dėl išlygų į Lietuvą dirbti, o ne kokiais kitais tikslais, atvykstantiems šalių agresorių piliečiams.
