Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertina dalį Finansų ministerijos pateiktų mokesčių reformos siūlymų, tačiau ragina toliau diskutuoti dėl pateiktų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijų, įspėja dėl rizikos sudaryti kliūčių šalies konkurencingumui ir ragina nemažinti smulkiojo verslo motyvacijos.
„Mes, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat norėtume šitoje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet ir tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą‟, – žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, čia svarbu galimybės konkuruoti regione dėl talentų bei smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros galimybės.
„Šitie dalykai iš esmės pasiekiami dirbant dviem kryptimis: pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir konkurencingai, lyginant su regionu, su kaimynais, apmokestinant darbo santykius ir talentus. Ir antra kryptis, aišku, tai yra sąlygos įmonėms augti, plėsti – ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Taigi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymai ir susideda iš šitų dviejų krypčių, esame pasiruošę dėl jų diskutuoti ir kviesime į juos atsižvelgti‟, – sakė ministrė.
Paklausta, kurias pasiūlytos mokesčių reformos sritis ji norėtų tobulinti, A. Armonaitė akcentavo PVM ribos nustatymo klausimą, smulkiojo verslo veiklos sąlygas, konkrečiai mažąsias bendrijas ir siūlymą didinti jų „Sodros‟ „lubas‟.
„Mes, žinoma, pritariame, kad būtų pratęstos lengvatos dėl pelno mokesčio MTEP (moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai) – būtent investicijoms ten. Mums atrodo, kad reinvestuojamo pelno modelis būtų buvęs gal geresnis, bet taip pat džiaugiamės, kad pavyko pasiekti tą kompromisinį momentinio nusidėvėjimo modelį. Dėl PVM ribos nustatymo [registruojantis mokesčių mokėtoju – red.] dabar siūloma 55 tūkst. eurų suma – mes vis dėlto siūlytume „rištis“ prie kokio nors objektyvesnio dydžio, pavyzdžiui VDU (vidutinio darbo užmokesčio) arba infliacijos rodiklių, kad nereikėtų kaitalioti‟, – sakė ministrė.
Pritrauktiems talentams – 8 proc. GPM
EIMIN siūlo įtvirtinti 8 proc. GPM tarifą vietoje visų svarstomų tarifų daliai darbuotojų. Į tokią lengvatą pretenduotų asmenys, uždirbantys 2 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) įmonės vidurkio ir nebuvę mokesčių rezidentais Lietuvoje bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo.
Tokį siūlymą ministerija motyvuoja tuo, kad pritraukti nauji ir susigrąžinti mokesčių rezidentai lemtų trigubai daugiau valdžios sektoriaus pajamų nei praradimo. Ministerija skaičiuoja, kad net pesimistinio scenarijaus atveju papildomos pajamos dėl mokestinių paskatų viršytų pajamų netekimus.
Kartu siūloma taikyti privalomąjį sveikatos draudimą užsieniečių šeimų nariams. Jie savarankiškai turėtų mokėti mėnesines įmokas. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pasiūlymą papildomos pajamos į PSDF sudarytų +4,5 mln. Eur per metus. Be to, siūloma suvienodinti sąlygas talentams, atvykstantiems iš skirtingų šalių, kada jie tampa mokesčių rezidentais.
Tarp ministerijos siūlymų – pajamų natūra apmokestinimo peržiūra. Kaip teigiama, taip siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio talentams. Pavyzdžiui, būtų įvedamas krepšelis, kuriame galėtų atsirasti ir tokios darbdavio suteikiamos naudos, kaip apgyvendinimo paslaugos, automobilių dalijimosi paslaugos, nemokamai dalinamas maistas, sporto salės abonementas.
Tokiam pajamų natūra sąrašui bendra neapmokestinama suma galėtų siekti 5 proc. nuo per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio. Viršutinė riba turėtų būti ribojama. Skaičiuojama, kad vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų 1147,5 euro.
Šiuo metu iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, nėra apmokestinama. EIMIN skaičiavimais, tai tėra 0,94 proc. nuo vidutinių bruto metinių pajamų. Siūloma šį dydį susieti su vidutiniu metiniu bruto darbo užmokesčiu išlaikant suapvalintą 2,5 proc. santykį. Tuomet 2023 m. neapmokestinamas dydis dovanoms galėtų siekti 573,75 euro.
Ministerija taip pat pritaria ir siūlo siekti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) suvienodinimo su minimalia mėnesine alga (MMA).
Indeksuota PVM mokėtojo riba, kitaip taikomas pelno mokesčio tarifas
Šiuo metu pelno 5 proc. mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui, kuomet darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, – kitu atveju taikomas 15 proc. tarifas.
Ministerija pritaria Finansų ministerijos siūlymui, kad reikia atsisakyti darbuotojų skaičiaus ribojimo, tačiau turi ir dar vieną siūlymą: iki 300 tūkst. eurų apyvartos ribos verslas mokėtų 5 proc. tarifą, o dalį viršijančiai sumai „įsijungtų“ 15 proc. tarifas. Skaičiuojama, kad biudžetas dėl to galėtų neteikti apie 38 mln. eurų.
Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo, kad nulinio proc. pelno mokesčio lengvata būtų taikoma ne tik pirmais, bet ir antrais naujos įmonės veiklos metais.
„Mes vis dar manome, jog pelno mokesčio „atostogos‟ įmonėms yra reikalingos pirmus dvejus veiklos metus. Dabar galioja Lietuvoje vienų metų „atostogos‟, suprantame, matome, jog įmonės pirmus dvejus metus dar labai dažnai nėra pelningos, norime motyvuoti jas toliau augti. <...>. Dėl pačių įmonių augimo – kviečiame Finansų ministeriją truputį pakoreguoti siūlymą pagal Pasaulio banko rekomendacijas: ne tik panaikinant dešimties darbuotojų ribą, bet ir įvedant galimą dydį dėl paties pelno – 38 tūkst. eurų. Iki to jis būtų apmokestinamas 5 proc. pelno mokesčio tarifu, kas virš to – 15 proc.‟, – argumentavo ministrė.
Tarp Finansų ministerijos siūlymų – PVM mokėtojo ribos didinimas nuo dabartinių 45 tūkst. iki 55 tūkst. ribos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pritaria, tačiau siūlytų susieti PVM ribą su vidutinio darbo užmokesčio, infliacijos ar kitu rodikliu, kad ši riba būtų automatiškai indeksuojama. Taip pat būtų nustatoma maksimali riba, kuriai nereikia ES leidimo. Manoma, kad taip būtų išvengta nustatytos ribos „įcementavimo“ ilgam laikotarpiui.
Verslo liudijimai – indeksuojama riba
Finansų ministerija pasiūlė, kad fiksuotą pajamų mokestį reikėtų taikyti apyvartai ne iki 45 tūkst. eurų, o iki 20 tūkst. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš esmės pritaria šiam siūlymui, tačiau vėlgi siūlo imtis indeksacijos – konkrečią ribą susieti su infliacija ar VDU. Pavyzdžiui, 18 vidutinių darbo užmokesčių. Tuomet dabar riba siektų 34,2 tūkst. eurų.
Be to, Finansų ministerija siūlo, kad paslaugas ir prekes parduoti su verslo liudijimais būtų galima tik kitiems asmenims. EIMIN siūlytų, kad būtų leidžiama prekes įsigyti ir juridiniams asmenims, Kitaip, pavyzdžiui, Kaziuko mugėje įmonės nebegalėtų iš amatininkų nusipirkti kokių reprezentacinių gaminių įmonei.
Norėtų mažesnio individualios veiklos darbuotojų apmokestinimo
Finansų ministerijos parengtame projekte siūloma palaipsniui mažinti šiuo metu esantį atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. 2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., o mokesčių kredito ribos nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos.
2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas visa apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį.
EIMIN skaičiuoja, kad pagal individualią veiklą dirbančiam asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. eurų, reali mokestinė našta didėja 9,65 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria, kad būtų sumažintas prezumpcinių sąnaudų dydis. Manoma, kad tai perteklinis siūlymas, ypač nepalankus tiems, kurie užsiima gamybine veikla ir turi didesnes sąnaudas.
Taip pat Finansų ministerija pasiūlė, kad individualiai dirbantys būtų įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, – mokėtų 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų nedarbo įmoką. Netekę darbo jie galėtų užsitikrinti nedarbo išmoką.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija reaguoja, kad reikėtų aiškaus mechanizmo, kaip tai veiktų, nes kitų atveju gali atsirasti piktnaudžiavimo atvejų.
Ministerija taip pat pritaria pasiūlytam „Sodros“ „lubų“ su taikomomis darbo pajamomis suvienodinimą kitiems metams, tačiau numato kitą ribą. Finansų ministerija pasiūlė 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 Eur), EIMIN – 43 VDU.
„Matome, jog individualios veiklos apmokestinimas daugiau gal motyvuotas noru, kad visi, kurie uždirba, daugiau prisidėtų prie valstybės biudžeto. Kita vertus, taikant į tam tikras labai gerai mokamas profesijas, nenorėtume, kad apskritai tos laisvosios profesijos būtų demotyvuotos veikti. Dėl to, manau, dar reikės diskusijų. Mes suprantame norą suvienodinti tas „lubas‟ darbo santykiams ir individualiai veiklai, bet jų suvienodinimas yra į „lubų‟ kėlimą, o ne į žeminimą. Taigi siūlysime diskutuoti šita kryptimi‟, – kalbėjo ministrė A. Armonaitė.
Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija teiks siūlymus dėl mažųjų bendrijų. Nemanoma, kad nuomos pajamos pagal dabartinį siūlymą turėtų būti apmokestinamos „Sodros“ įmokomis. Ministrė perspėja, kad galima padaryti klaidų atimant smulkiojo verslo motyvaciją.
„Na, ir labai svarbus dalykas yra vis dėlto nepadaryti didelių judesių demotyvuojant smulkiuosius verslininkus. Priešingai, norėtųsi, kad tos sąlygos vystyti smulkųjį verslą būtų geros. Pavyzdžiui, kol kas negirdime aiškios nuomonės dėl mažųjų bendrijų ateities, bet norime pasakyti, jog tai yra teisinga ir reikalinga teisinė forma žmonėms, kurie nori verslauti, pradėti savo verslą. Kad tai kaip nors nebūtų jokių būdu panaikinta. Nes girdime norą „įsodrinti‟ mažąsias bendrijas‟, – aiškino A. Armonaitė.
EIMIN taip pat pritaria Finansų ministerijos pasiūlytam naujam taupymo įrankiui – investicinei sąskaitai. Siūloma per ją gautą pelną apmokestinti tik tada, jei jis nereinvestuotas. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato, kad šią ribą reikėtų indeksuoti bei užtikrinti, kad investicinę sąskaitą galėtų valdyti profesionalūs investuotojai, siekiant paskatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą.
Paklausta, ar Laisvės partija Seime palaikytų dabartinės formos mokesčių pertvarkos paketą, A. Armonaitė sako, kad nesinori vienareikšmiškai vertinti viso paketo.
„Jis labai išsamus, susidedantis iš įvairių detalių. Tikrai yra dalis puikių pasiūlymų: ir investicinė sąskaita, ir smulkiojo verslininko sąskaita, su kuo patys kartu su Finansų ministerija dirbame. Tai nesinori vienareikšmiškai vertinti. Dirbame ir turėsime savo pasiūlymų‟, – teigė ji.
Finansų ministerijos komunikaciją dėl mokesčių reformos A. Armonaitė įvertino lakoniškai.
„Manau, gerai, jog tai tapo vieša, ir mes galime viešai diskutuoti‟, – teigė ji.
