„Pamatėme per COVID-19 laikotarpį ir šiaip praktikoje, kad savarankiška veikla besiverčiantys, kuomet susiduria su sunkumais vienais ar kitais ir negauna draudimo, labai lieka nuvilti. Į tą pačia Užimtumo tarnybą ateina ir sako, kad visus mokesčius sumokėjo, o dabar nedarbo išmokos negauna. Ir pažiūrėję mes pamatėme, kad statistiškai Užimtumo tarnyboje tik apie 40 proc. klientų gauna nedarbo draudimo išmokas, o 60 proc. yra neapdrausti“, – pirmadienį LRT radijui aiškino V. Šilinskas.

„Ir dar prieš 2 metus pastebėjome, ir dar Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad turime šią problemą ir tada turime plėsti ir daugiau žmonių apdrausti“, – pridūrė jis.

Viceministras pamini, kad šis mokestis būtų nedidelis, skaičiuojant pagal įprastas savarankiškai veikiančių asmenų pajamas, ir siektų apie 130 eurų į metus. Visgi, jo manymu, asmeniui netekus pajamų šaltinio, už vienų metų dalyvavimą sistemoje būtų galima gauti 520 eurų išmoką vienam mėnesiui.

„Tai mes skaičiuojame, kad jeigu tą patį procentą mokėtų - 1,31 proc., tai per metus grubiai sumokėtų 130 eurų. O jeigu pasinaudotų, tai galėtų gauti 520 eurų kartą metuose. Nes skaičiuojame grubiai, kad naudotųsi ne visi, bet naudotųsi vienas iš keturių asmenų“, – teigė jis.

V. Šilinsko tikinimu, ši sistema, kai už metus mokėjimo gaunama išmoka už mėnesį, būtų būdas užtikrinti, kad sistema piktnaudžiaujama nebūtų. Taip pat, jis priminė, kad praradę pajamų šaltinį asmenys turi registruotis Užimtumo tarnyboje, kur neleidžiama ilgą laiką nedirbant gauti pašalpas.

„Piktnaudžiavimo tikimės išvengti padarydami taip, kad už vienerių metų mokėtas įmokas bus tik vieno mėnesio išmoka kuri kaupiasi. Tai ir būtų paskata pasinaudoti ne kasmet, o pasinaudoti kada reikės“, – tikino jis.

„Vis tiek, tada reikėtų registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškoti darbo. Ir ta pati tarnyba, jeigu žmogus be pagrindo atsisako du kartus pasiūlyto darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatą, turi teisę nutraukti išmokos mokėjimą“, – teigė jis.

Galiausiai viceministras teigė, kad kaip bandymas skatinti dirbančius individualiai dalyvauti tokioje sistemoje, ateityje galimai egzistuos tam tikras išmokėjimas „avansu”, kai pirmąją išmoką praradę pajamų šaltinį galės gauti jau nuo 2025 metų.

„Šiuo atveju mes netgi pasiūlytume išmoką avansu netgi. Tai vat čia galbūt sakys dirbantieji, kad nesąžininga. Bet mes nusprendėme paskatinti ir pasakyti, kad jei būtų priimti šie pakeitimai, tai jau pirmą išmoką galėtų gauti nuo 2025 metų, už pirmą mėnesį, o pirmąsias įmokas reikėtų sumokėti, kaip žinoma tik po kitų metų, tai yra 2026 metų, gegužės. Tai siūlome tokį kaip saldainį“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)