Turgaus administracija: ar taip projektus įgyvendina teisinė valstybė?
Pirmadienio ryte pradedant žiedinės sankryžos įrengimo darbus Gariūnų turgavietėje kilo konfliktas.
„Ankstų pirmadienio rytą Vilniaus m. savivaldybės atstovai, pasitelkdami gausias policijos pajėgas pradėjo Gariūnų verslo ir kultūros parko turto griovimą. Sunkioji technika griauna pagrindinį įėjimą į Gariūnus, naikina šaligatvius, statinius, kurie nuosavybės teise priklauso Gariūnams.
Prekeiviai, smulkiojo verslo atstovai, Gariūnų administracija – niekas negauna atsakymų, kokiu teisiniu pagrindu vykdomas svetimo turto naikinimas. Nei Vilniaus m. savivaldybės, nei policijos atstovai nepateikia jokio juridinio dokumento, suteikiančio teisę naikinti svetimą turtą. Kaip prekybininkams patekti į savo darbo vietas, o ką daryti, jei jos apskritai sunaikintos neteisėtais savivaldybės veiksmais? Kokioje valstybėje mes gyvename? Ar teisinis pagrindas nebėra privalomas, norint sugriauti kito asmens nuosavybę?“ – klausė turgavietėje pirmadienio rytą vaizdo įrašais pasidalinęs turgavietės administracijos darbuotojas Jaroslavas Zagurskij.
„Vyriausybė dar 2005 m. patvirtino Gariūnus kaip vyriausybinės svarbos projektu, numatant, kad Gariūnai į parko infrastruktūros plėtrą, ūkininkų turgaus, prekybos ir paslaugų centro, sandėliavimo patalpų, amatininkų ir liaudies meistrų zonos įkūrimą bei kitus infrastruktūros objektus įsipareigos investuoti iki 50 mln. litų. Pažymėtina, kad kaip ir patvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reali investicijų suma buvo viršyta bent 5 kartus. Vyriausybė patvirtino, kad Gariūnai įgyvendino, ką įsipareigojo projekte: pastatė statinius, įrengė infrastruktūrą (šaligatvius, komunikacijas, gatves), sukūrė tūkstančius darbo vietų smulkiajam verslui.
Tačiau šioje vietoje ir prasideda didžiausias teisinis nihilizmas, nes padarius milijonines investicijas, sukūrus didžiausią smulkiojo verslo struktūrą Lietuvoje, Gariūnams pareiškiama, kad žemė, ant kurios visos šios Vyriausybės patvirtintos investicijos padarytos, Gariūnams nepriklauso, kad nuomos sutartys nebus pratęstos.
Savivaldybė apeliuoja teismo nutartimis, tačiau šiose nutartyse teismas nepasisakė dėl pastatų ant šios žemės likimo, nepasakė, ar juos galima griauti, o jeigu griauti, tai koks turėtų būti kompensacinis mechanizmas. Kas atlygins Gariūnams patiriamus turto naikinimo nuostolius, kas kompensuos smulkiajam verslui už darbo vietų praradimą? Ar taip projektus įgyvendina teisinė valstybė? Brutaliais, grobikiškais metodais? Kas apgins piliečių interesus? Ar valstybė neturi intereso apsaugoti ir ginti smulkųjį verslą, sukuriantį tūkstančius darbo vietų?“ – teigė jis.
Žukauskas: 90-ieji baigėsi
Kadenciją baigiančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas feisbuke dalijasi, kad pirmadienio ryte Gariūnuose buvo neapsieita be policijos, greitosios pagalbos, pasistumdymų ir parėkavimų.
„Prie Gariūnų turgaus esantis šviesoforas yra paskutinis tarp Baltarusijos sienos ir Klaipėdos. Jis išnyks – atsiras dviejų lygių sankryža toje vietoje. Pirmas etapas – žieduko greta Gariūnų gatvės įrengimas. Dabar darbai prasideda geltonai apibrauktoje teritorijoje, pirmojo žieduko įrengimas. Problema, kad maža dalis Gariūnų yra valstybinėje žemėje (iš akies nubrėžiau raudoną liniją, kur maždaug dabar stovi Gariūnų kioskai), ir jie turės keletą kioskų nusigriauti.
Būtent dėl to jie jau ilgą laiką priešinasi sankryžos įrengimo darbams – dar pernai vasarą pralaimėjo visus teismus, bet nepaisant to, bent du ar tris kartus fiziškai stabdė darbus. Kolegos pradeda tverti tvorą – Gariūnų apsauginiai su darbuotojais išbėga, sustoja ir neleidžia pradėti darbų. Jie ten specialiai pastatė ir du ekskavatorius, iš kurių vienas iki šiol stovi, kad fiziškai blokuotų statybos darbų pradžią. Greta ir elektros įkrovos stotelė turi būti įrengta – jos darbams irgi trukdė turgaus apsauginiai“, – situaciją komentuoja K. Žukauskas.
Jo teigimu, savivaldybės atstovai prekybininkams pateikė visus dokumentus.
„Šįkart kolegos su policija pasiruošė rimčiau – šiandien nuo 6 val. prasidėjo statybvietės aptvėrimo darbai, iškart buvo uždaryta sankryža. Nuvykau ir pats gyvai pažiūrėti. Iš pradžių viskas ėjosi lengvai – Gariūnų apsauginiai nesitikėjo darbų pradžios, lakstė už tvoros ir per racijas tarėsi, ką daryti. Vienas Gariūnų darbuotojas eilinį kartą prašė dokumentų (nors darbai vyksta ne ant jų žemės), bet vietoje buvo savivaldybės teisininkai, kurie viską įrodė.
Be trukdymų pavyko uždaryti sankryžą ir aptverti dalį teritorijos, iškart pradėti ir asfalto dangos ardymo darbai. Po kokių 40 min. atsidaro Gariūnų vartai ir 15-20 apsauginių su keliais darbuotojais sutartinai, kaip pagal komandą, išeina prie statybų tvoros ir trukdo užtverti paskutinį segmentą.
Įsikiša policija, Gariūnų žmonės atsitraukia prie centrinių vartų, trukdo tverti tvorą ten. Iš jų pilasi kaltinimai, rėkimai ir t. t. Policija liepia palikti statybvietę, viena moteriškė neklauso – policijai teko patraukti ją fiziškai. Ji gulasi ant žemės, neleidžia būti pajudinama – tada arba imituoja priepuolį, ar iš tikrųjų kažkokios sveikatos problemos.
Sulaukiam greitosios pagalbos, jai suteikiama medicininė pagalba. „Gariūniniai“ rėkia, kad policija sužalojo žmogų – gerai, kad pats mačiau savo akimis, tai galiu tik pagirti Lietuvos policija – visos operacijos metu veikė labai profesionaliai ir taktiškai. Fiziškai iš statybvietės patraukė tik dvi moteriškes, Gariūnų apsauginiai galiausiai atsitraukė patys“, – pasakoja jis.
„Gariūnai turi neblogą sistemą – tariasi per racijas, vienas asmuo viską filmuoja, kažkas komanduoja, kada atsitraukti, kada kur eiti. Nors šiandien Gariūnuose ne darbo diena, bet iš kažkur atsirado ir kelios moteriškės, tikrai ne apsauginės – greičiausiai dirbančios turguje. Viena iš jų ir plakatą turėjo „Šalin rankas nuo Gariūnų verslo centro“. Tai yra klaidinimas, kurį nuolat komunikuoja Gariūnų turgus. Niekas turgaus neliečia, savo teritorijoje jie daro ką nori. Valstybinėje žemėje savivaldybė sprendžia, kaip pagerinti miestiečių keliavimą. 90-ieji baigėsi, laikas Gariūnams gyventi pagal teisę, o ne pagal apsauginių valdžią“, – rašo K. Žukauskas.
Anot jo, laukia dar vienas etapas – nelegalių kioskų griovimas valstybinėje žemėje.
„Neabejoju, kad čia dar ne pabaiga, – Gariūnų apsauginiai jau ne kartą griovė tvoras, bet už tai bus atitinkama atsakomybė. Kitas etapas bus tada, kai jie turės nusigriauti keletą kioskų, kurie stovi valstybinėje žemėje ir trukdo sankryžos įrengimo darbams. Girdėsis dar daug rėkimų, kaip „žlugdomas smulkusis verslas“, – nepasimaukit, tai tėra 90-ųjų klyksmas. Manipuliuos ir gąsdins jie dar kurį laiką, mane už ankstesnius feisbuko įrašus irgi padavė į teismą, prašo 6000 eurų, tai tėra gąsdinimas ir naivus bandymas užčiaupti. Tegul, laiko klausimas, bet teisinė valstybė ateina jau ir ten“, – kalba jis.
Savivaldybė: visi darbai atliekami valstybinėje žemėje
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat Delfi pakomentavo situaciją dėl prasidėjusių statybos darbų prie Gariūnų turgaus.
„Savivaldybė dviejų lygių sankryžos Gariūnų gatvėje įrengimo pirmajam etapui yra gavusi statybos leidimą. Įgyvendinant darbus numatyta ne tik rekonstruoti sankryžą, bet ir įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, rekonstruoti tinklus, įrengti naują apšvietimą. Pagal rengiamo projekto antrą etapą bus panaikinta vienintelė šviesoforinė sankryža tarp Baltarusijos sienos ir Klaipėdos, įrengtas pėsčiųjų viadukas per Gariūnų gatvę“, – rašoma komentare.
Savivaldybė primena, kad 2021 m. birželio mėnesį UAB „Jurgena“, teigdama, kad yra kilnojamų daiktų Gariūnų teritorijoje savininkė, kreipėsi į teismą ir reikalavo panaikinti statybos leidimą sankryžai prie Gariūnų turgavietės rekonstruoti, taip pat uždrausti savivaldybei atlikti bet kokius statybos veiksmus, susijusius su šiuo statybą leidžiančiu dokumentu.
„Pirmos instancijos teismas praėjusių metų sausio 17 d. visus reikalavimus atmetė ir konstatavo, kad savivaldybės išduotas statybos leidimas yra teisėtas, o „Jurgena“ neturi jokių teisių į valstybinėje žemėje, kurioje vykdomi sankryžos įrengimo darbai, pastatytus statinius.
Taip pat bendrovė neįrodė, kad valstybinėje žemėje esantys laikini statiniai bendrovės yra teisėtai pastatyti ir jai priklauso. Apeliacinės instancijos teismas praėjusių metų gegužės 10 d. atmetė bendrovės apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti nagrinėti bendrovės kasacinį skundą, taigi teismų sprendimai, kuriais atmesti visi „Jurgena“ reikalavimai, yra įsiteisėję. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų sausio 5 d. galutiniu sprendimu pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartis su Gariūnais“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasibaigus žiemos sezonui, šiandien buvo pradėtas pirmas dviejų lygių sankryžos projekto etapas – žiedinės sankryžos prie Gariūnų gatvės įrengimas. Pagal išduotas prisijungimo sąlygas, šiuos darbus įgyvendina UAB „Lidl Lietuva“. Visi darbai atliekami valstybinėje žemėje (ne privačiuose sklypuose) pagal išduotą ir galiojantį statybos leidimą, atkreipia dėmesį savivaldybė.
Konfliktas tarp Gariūnų ir Vilniaus m. savivaldybės nėra naujas.
Dar anksčiau konfliktas įsižiebė dėl turgavietės teritorijų ribų. Buvo teigta, kad dalis prekybininkų paviljonų neteisėtai stovi ant valstybinės žemės, kurios dalyje planuojami statybų darbai. Gariūnai atkerta, kad pati savivaldybė neteisėtai perstumdė teritorijų ribas, todėl ir paviljonų griovimo darbai esą yra neteisėti, kaip ir netoliese stovinti „Lidl“ parduotuvė. Daugiau skaitykite čia.
Redakcija primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį ryte pranešė, kad įrengiant sankryžą prie Gariūnų bus ribojamas eismas ir keisis 20 autobuso maršrutas.
Eismo ribojimai ir pokyčiai dėl autobusų maršrutų
Prie Gariūnų prasideda žiedinės sankryžos įrengimo darbai – Gariūnų–Paneriškių gatvių sankirtoje iki rugpjūčio pabaigos bus įrengta susisiekimą ir pravažumą šioje miesto dalyje pagerinanti sankryža. Statybos darbų metu numatyti laikini eismo ribojimai, kita trasa kursuos čia važiuojantis autobusas, rašoma savivaldybės pranešime.
Penkis mėnesius truksiančių darbų metu bus ardoma danga, vykdoma lietaus ir vandens nuotekų tinklo rekonstrukcija, iškeliami elektros ir ryšių kabeliai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, persodinami želdiniai.
Nuo kovo 27 d. 6 val. ryto draudžiamas eismas pasukti iš Gariūnų g. į Paneriškių g. ir Paneriškių g į Gariūnų g. per šviesoforais reguliuojamą sankryžą
Dėl įvestų eismo ribojimų iki rugpjūčio 30 d. taip pat keičiasi 20 autobusų Lazdynai–Paneriškių g.–Mūrinė Vokė–Žemieji Paneriai maršruto trasa, tik reisais per Paneriškių gatvę.
