„Juk, pavyzdžiui, 2000 litų vartojamosios paskolos palūkanoms išaugus vienu procentu, mėnesinė įmoka pasikeičia labai nedaug. Tai juk ne šimtais tūkstančių litų skaičiuojama būsto paskola“, – atkreipia dėmesį ji.
Tiek paėmus vartojimo kreditą, tiek vartojimo kredito kortelę, paskolos grąžinamos fiksuotomis įmokomis. Grąžinti galima ir pirma laiko.
Tiesa, imant vartojimo kredito kortelę paskola suteikiama mažesnė bei trumpesniam periodui. Pavyzdžiui, SEB Vilniaus banko „Visa“ vartojimo kredito kortelės didžiausios paskolos dydis yra 20 tūkst. litų, maksimalus išsimokėjimo terminas – 3 metai. Vartojimo kreditą galima pasiimti iki 80 tūkst. litų ir grąžinti per 5 metus.
„Hansabanko“ „Ego“ kortelės didžiausios paskolos dydis yra 10 tūkst. litų, o vartojamosios paskolos – 65 tūkst. litų. Maksimalus vartojimo kortelės kredito grąžinimo terminas – 2 metai, vartojamosios paskolos – 5 metai.
SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė sako, kad vartojimo kredito kortelė tinka planuojant įsigyti keletą nedidelių pirkinių. Tuomet nereikės dėl kiekvieno eiti į banką naujos kredito sutarties. Vilniaus banke paskolos administravimo mokestis yra apie 50–100 litų.
Turint kortelę, paskola išties paimama ir už ją palūkanos pradedamos mokėti tik išleidus pinigus.
„Vartojimo kreditas labiau tinka tiems, kurie skolinasi vienam didesniam pirkiniui“, – pataria D.Bareikienė.
Sunkiau gauti. L.Lapinskaitė atkreipia dėmesį, kad išduodant „Ego“ kortelę yra vertinamos tik ją imančio žmogaus pajamos, o vartojamąją paskolą – šeimos ūkio pajamos. Pastaruoju atveju banko keliami reikalavimai pajamoms parankesni.
Beje, kai kurie „Ego“ kortelės įkainiai yra labai dideli: pavyzdžiui, pamestą kortelę paskelbti negaliojančia atsieis 100 litų. Vidutinė vartojamoji „Hansabanko“ paskola yra 10 tūkst. litų.
Kitomis bankų kredito kortelėmis, skirtingai nuo vartojamojo kredito kortelių, geriausia naudotis, kai reikia trumpalaikio kredito. Kreditą grąžinus laiku, paprastai per tris keturias savaites, palūkanos už jį išvis neskaičiuojamos.
Atsiskaitydami „Visa“ kortelėmis Lietuvos gyventojai pernai išleido 506,9 mln. eurų (1,8 mlrd. litų) – 46 proc. daugiau nei 2004 metais. Tai sudaro apie 12 proc. visų asmeninių šalies gyventojų išlaidų. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Europą, kurioje šis rodiklis yra 10 proc.
Vienos kortelės savininkas per metus vidutiniškai atsiskaitė 19 kartų ir išleido 265 eurus (915 litų) – atitinkamai 15 ir 22 proc. daugiau.
