„Kas darbo pokalbiuose diktuoja savo sąlygas, – šis klausimas itin svarbus kiekvienam, einančiam darbintis, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – darbdavio ir darbuotojų galios balansas labai svyruoja priklausimai nuo situacijos darbo rinkoje – per krizes paprastai išauga darbdavio galios, o kai rinkoje trūksta darbo jėgos – darbuotojo.
Kieno žodis darbo pokalbyje svaresnis, priklauso ir nuo ūkio šakos bei ieškomos pozicijos, nes vienur norinčių dirbti net per daug, o kitur trūksta.“
Nors pasaulis vis labiau neria į ekonominį sunkmetį, 2022 m. pabaigoje „Boston Consulting Group“ ir „The Network“ (jų partnerė Lietuvoje – CVMarket.lt), darytas pasaulinis dirbančijų tyrimas, kuriame dalyvavo 90 547 respondentai, rodo, kad didesnė galia bent jau 2022 metais vis dar sutelkta darbuotojų rankose. Respondentų buvo prašoma įvertinti jų ir darbdavio galias naudojantis skale nuo -3 (visos galios darbdavio ir iki +3 (visos galios darbuotojo).Teigiamus galios įvertinimo balus (nuo 1 iki 3) rinkosi 68 proc. apklausos dalyvių.
Neigiamus skalės pažymius nuo -1 iki -3 žymėjo 14 proc. dalyvavusių. Kad galios subalansuotos (0 balų)), buvo įsitikinę 18 proc. apklaustųjų. Svarbu pažymėti, kad tai tik darbuotojų nuomonė.
Lietuvos dirbančiųjų nuomonė kitokia
Lietuvoje, apklausus 1243 dirbančiuosius, kuriems nuo 18 iki 60 metų, paaiškėjo visiškai kitas vaizdas, o derybinio svorio centras gerokai pasistūmė nuo darbuotojo į darbdavio pusę. Kad darbdavys galingesnis, teigė 25,5 proc., kad galia darbuotojo pusėje sakė 22,1 proc. respondentų.
Dar vienas netikėtas dalykas – itin didelė (52,4 proc.) dalis dirbančiųjų, manančių, kad darbdavio ir darbuotojų pozicijos daugmaž subalansuotos. Tačiau panašu, kad prie jų prisijungė ir tie, kas neturi aiškios nuomonės.
Atskiruose sektoriuose darbdavio svoris skiriasi
Atskiruose sektoriuose lietuvių nuomonė apie tai, kas darbo rinkoje karalius, gerokai svyruoja. Štai net 29,3 proc. klientų aptarnavimo srities atstovų darbuotojų galias vertina teigiamai, tačiau tik vienu procentiniu punktu mažiau (28,3 proc.) mano visiškai priešingai. Užtat transportininkų, manančių, kad jie derybose jaučiasi stipriau nei darbdaviai, buvo gerokai daugiau nei manančių, kad karalius – darbdavys (29,3 – už darbuotoją, 17,4 proc. už darbdavį). Pas statybininkus vienodą galią tiek darbdaviui, tiek darbuotojui priskyrė toks pats respondentų skaičius – 20,8 proc.
Visur kitur teigiančių, kad darbdavio pozicijos derybose stipresnės, buvo daugiau nei tikinčių, kad darbuotojas darbo pokalbyje – stipresnis. Ypač didelis nusivylusių dirbančiųjų galiomis administravimo sektoriuje – 33,7 proc. už darbdavį ir tik 18,6 proc. už darbuotoją., vadybos srityje – 26,7 proc. ir 15,0 proc.
Gerokai mažesnis jis gamyboje – 23,9 proc. už darbdavį ir 20,7 proc. už darbuotoją. Tarptautiniame tyrime visų be išimties sričių darbuotojai didesnes (ir gerokai) galias priskiria dirbantiesiems: daugiausiai – net 72 proc. finansinių paslaugų, verslo vadybos, pardavimų ir klientų aptarnavimo, IT, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto sričių atstovai, mažiausiai (60 proc.) – dirbantys nekvalifikuotus darbus.
Vyresni savo galiomis tiki mažiau
Deja, kol kas Lietuvoje jokia naujiena, kad darbuotojų paklausa jiems artėjant prie pensinio amžiaus mažėja. Nors ne vienoje ūkio šakoje turime darbuotojų deficitą, tačiau penkiasdešimtmečiams ir vyresniems Lietuvoje iki šiol darbą susirasti sunkiau nei jauniems. Tą pat rodo ir galios darbo rinkoje tyrimas. Didesnes galias darbdaviui priskiria net 26,7 proc. vyresnių nei 30 metų dirbančiųjų. Jaunesnių grupėje – kad darbdavio pozicijos tvirtesnės mano 23,8 proc.
„Užtat tie, kam 30 ar mažiau, labiau tiki darbuotojo galiomis. Tokių čia priskaičiavome 25,5 proc., kai iš vyresnių taip mano tik 19,7 proc. Neutraliai darbdavio-darbuotojo galių balansą vertina vėlgi didesnė jaunesnių dirbančiųjų dalis (50,7 proc. prieš 56,3 proc.).
Jei ekonominė situacija Lietuvoje toliau prastės, panašu, kad galios balansas darbo rinkoje gali dar labiau pasislinkti darbdavio pusėn, – reziumuoja CVMarket.lt atstovė, – tačiau ir toliau išliks tam tikros oazės – atskiri sektoriai ar darbo pozicijos, kuriose sąlygas ir toliau diktuos darbuotojas“.
