„Vertindama pareiškėjų argumentus, kad kiltų didėlė ir neatitaisoma žala, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad galbūt kilsianti žala yra neatitaisoma. Žalos neatitaisomumą pareiškėjai sieja su baudos dydžiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jie galėtų išsiieškoti patirtą žalą vadovaudamiesi žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
(...) Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas“, – rašoma nutartyje.
Stabdyti tarybos nutarimo galiojimą šiemet vasarį dar atsisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).
„Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad asociacijos ir jų nariai, tarp jų – ir pareiškėjai, patenka į neapibrėžtumo ir netikrumo būseną, nes nėra aišku, kaip asociacijoms toliau dalyvauti teisėkūros procesuose, kokie pasiūlymai gali būti teikiami tik asociacijų vardu, o kurie – tik individualiai asociacijos narių; kad Lietuvoje veikiančios asociacijos negalės kokybiškai atstovauti savo narių interesų teisėkūros procesuose, todėl nukentės teisėkūros proceso ir asociacijų bei jų narių bendravimo su valdžios institucijomis kokybė, nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi skundžiamu Nutarimu pareiškėjams nėra nustatyti jokie įpareigojimai ar poveikio priemonės dėl dalyvavimo asociacijų veikloje ar teisėkūroje“, – rašoma nutartyje.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjai nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos sąlygos buvimo, todėl netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
LVAT nutartis neskundžiama.
„Delfi“ primena, kad Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur. Asociacija ir vaistinės su tokiu sprendimu nesutiko, jis buvo apskųstas teismui.
Kovo viduryje skelbta, kad Konkurencijos taryba nusprendė nesikreipti į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms, priklausančioms Lietuvos vaistinių asociacijai, skirtų baudų priverstinio išieškojimo, nes gavo bankų garantijas, patvirtinančias, kad finansinės sankcijos bus sumokėtos.
