Suabejojo dėl 68 mln. eurų
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praėjusią savaitę patvirtino pirmąjį naujo tipo kasos aparato modelį, kuriuo galima teikti kasos kvitų duomenis į Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų (i.EKA) posistemį. Jį galutinai sukurti ir įdiegti planuojama iki pavasario pabaigos.
Inspekcija skaičiuoja, kad verslas kiekvienais metais patirs apie 68 mln. eurų mažesnę administracinę naštą.
VMI i.EKA projekto vadovas Žilvinas Germanavičius teigia, kad verslas taip pat galės nuotoliniu būdu užregistruoti kasos aparatus ar kitas atsiskaitymo priemones.
„Tokia fiskalinių duomenų perdavimo VMI sistema sumažins nesąžiningo verslo galimybes manipuliuoti duomenimis ir neapskaityti realių pajamų. Verslo patirtos vienkartinės prisitaikymo ir vėlesnio palaikymo išlaidos ilgesniame laikotarpyje atsipirks per sutaupytą laiką‟, – sako Ž. Germanavičius.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus nesutinka su naudų skaičiavimu.
Kai paprašėme pateikti informaciją, kur čia ką sutaupysime, tai atsirado pasakymas, kad sutaupysime darbo laiko sąnaudas: pardavėjai, kasininkei nereikės pildyti kasos aparatų žurnalų‟, – komentuoja G. Stoškus, kuris taip pat yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.
VMI iš tiesų argumentuoja, kad kasos aparatų naudotojai įpareigoti turėti popierinius žurnalus, juos pildyti kiekvieną dieną bei saugoti 10 metų. Duomenų teikimas VMI automatiniu būdu leisiąs atsisakyti šių reikalavimų ir sumažinti verslo patiriamą administracinę naštą.
„Tai tada paaiškinome, tegul atvažiuoja pasižiūrėti, kiek realiai ta kasininkė užtrunka pildydama – 2–3 minutes. Aš ekonomiką baigęs, kartografuoti mokame, atlyginimus žinome, galime paskaičiuoti, kiek sutaupysime – milijonai neišeina.
Toliau: kad atsisakius popierinių kasos žurnalų irgi sutaupysime. (…) Eini, nusiperki: 3–4 eurai, iki 7 eurų gali būti. Neišeina tie 68 mln. eurų‟, – kalba G. Stoškus.
VMI pateiktas dešimčių milijonų eurų sutaupymo įvertinimas atliktas 2020 metais naudojant tuo metu galiojusius VDU ir kitus įkainius.
Atsižvelgta į šiuos aspektus: popierinių kasos žurnalų pirkimą, jų pildymo laiką ir saugojimo/archyvavimo kaštus (pagal mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis, per dieną tai užtrunka 30 min., teigia inspekcija), užregistravimo/keitimų veiksmus, kai vykstama į padalinį ir kt.
Projekto tikslai:
Galutiniam vartotojui patirtis nesikeis, bet kainos kils?
Projekto vadovas Ž. Germanavičius sako, kad i.EKA posistemis, į kurį automatiniu būdu bus teikiami kasos kvitų duomenys, jokios įtakos pirkėjų įpročiams neturės. Gyventojai ir toliau turės galimybę visais atvejais gauti popierinį kvitą.
„Ši pardavėjo pareiga pirkėjui pateikti kvitą išliks nepakitusi. Nauja tik tai, kad kvituose bus ne tik šiandien jau įprasta informacija apie pirktas prekes ar paslaugas, bet ir unikalus kvito kodas, pagal kurį bus galima patikrinti, ar prekybininkas tinkamai apskaitė pajamas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad projektas žada nemenką rūpestį smulkiesiems verslininkams.
„Įgyvendinimas įneš didžiulę sumaištį smulkiam verslui, dideles administracines, finansines išlaidas, nes tikrai nėra numatyta valstybės biudžete pinigų, kuriais galėtų kompensuoti, tarkime, smulkiam verslui išlaidas. Jie brangūs tie kasos aparatai, tai nėra nei 50, nei 100, nei 1000 eurų‟, – sako Z. Sorokienė, esanti ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė.
G. Stoškus sako, kad verslui gali tekti perkelti dalį finansinės naštos ant pirkėjų pečių.
„Be abejo, kad viskas nuguls vartotojui. Smulkus verslas rajonuose ir regionuose jau dirba labai mažomis maržomis, nedideliais antkainiais – kiek tik įmanoma, susiveržia visur. Kito kelio nebus – didinti prekių kainas‟, – sako individualios įmonės savininkas.
Apibendrindamas savo poziciją, pašnekovas teigia, kad tai tebus papildomas dalies verslo apkrovimas mokesčiais.
„Jokios naudos nebus, tai yra papildomas, eilinis smulkaus verslo apkrovimas mokesčiais tam, kad jis užsidarytų ir išnyktų, kad liktų tik stambus verslas. (…). Niekas nepasako, kiek iš tų visų pseudoprojektų yra naudos, ar padidėja pajamos į biudžetą, ar pan.‟, – kalbėjo G. Stoškus.
Klausimai dėl terminų
Didieji prekybininkai turi prievolę nuo metų pradžios teikti duomenis į i.EKA, tačiau VMI kol kas teigia suprantanti situaciją, jog dėl sutrikusių tiekimo grandinių verslas galėjo nespėti laiku įsidiegti reikiamų technologijų.
Dalis didžiųjų prekybos tinklų trumpai komentavo savo dalyvavimą projekte ir jo terminų įgyvendinimą.
„Esame pasiruošę naujos tvarkos vykdymui, tad šiuo metu laukiame tik starto‟, – teigia bendrovės „IKI Lietuva‟ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklo „Maxima“ IT departamento direktorius Tomas Bazys tikisi, kad viskas vyks laiku.
„Tai išties didelio masto projektas ir pokytis, tad pasiruošimas įdiegti išmaniuosius kasos aparatus ir toliau vyksta intensyviai. Glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir VMI operatyviai sprendžiami įvairūs techniniai klausimai bei pakeitimai. Tikimės, kad naujovė mūsų prekybos tinkle startuos laiku‟, – teigė T. Bazys.
Tačiau tarp aparatus diegiančių įmonių išsakoma papildomų lūkesčių dėl projekto eigos.
Bendrovės „Raso“ direktorius Vitalijus Garbauskas sako, kad pradėsiantys veikti išmanieji kasos aparatai reikš vieną didžiausių pokyčių mažmeninės prekybos sektoriuje. Vis dėl to, procesai vykstantys lėčiau nei planuota.
„Šiuo metu kasos aparatus prižiūrinčioms kompanijoms VMI suteikė tik bandomąją aplinką kasų registrui, bet galimybės siųsti kvitus – kas iš esmės ir bus didžiausias i.EKA inicijuojamas pokytis – dar nėra.
Planuojama, kad pilna erdvė testavimui bus atverta kovo arba balandžio mėnesiais. Būtent tada bus galima įvertinti, ar sistema veikia sklandžiai ir verslas bei pirkėjai perėjimo prie naujos sistemos nepajaus‟, – pranešime teigia V. Garbauskas.
Anot jo, kada bus pradėti pirmieji realūs išmaniųjų kasų diegimai, pasakyti dar sunku, tačiau pokytis galiausiai „bus masinis ir neišvengiamas“.
„Viliamės, jog paskirtas terminas bus adekvatus, priklausomai nuo to, kada gausime pilną testavimo aplinką. VMI duomenimis, Lietuvoje kasas turės atnaujinti daugiau nei 40 000 įmonių, daugiau nei 3 000 iš jų – pirmajame etape.
Iki 2025-ųjų metų kiekvienas Lietuvoje veikiantis prekybos verslas turės įsidiegti naują arba atnaujinti jau turimą kasų programinę ir techninę įrangą – nuo didžiųjų prekybos centrų iki prekeivio turguje, kurie savo veiklai naudoja kasos aparatus‟, – sako „Raso‟ vadovas.
VMI: svarbiausios i.EKA funkcijos jau atvertos
VMI i.EKA projekto vadovas Ž. Germanavičius tikina, kad jau yra atvertos svarbiausios i.EKA funkcijos, kuriomis užtikrinamas kasų registravimas, taip pat kvitų ir„Z“ ataskaitų (darbo dienos ataskaitų) duomenų perdavimas.
Kovo 23 dieną VMI pranešė kad patvirtino pirmąjį naujo tipo kasos aparato modelį, kuriuo galima teikti kasos kvitų duomenis į i.EKA posistemį. Kasos aparato modelis sukurtas modifikuojant jau anksčiau naudojamą kasos aparatą.
„Pirmus kasos kvitų duomenis į i.EKA posistemį VMI gaus tuomet, kai minėtą kasos aparato modelį gamintojas įrengs kasų naudotojams ir užregistruos i.EKA posistemyje“, – sako VMI i.EKA projekto vadovas Žilvinas Germanavičius.
„Raso‟ vadovas V. Garbauskas sako, kad labai svarbus aparatų testavimas realioje aplinkoje.
„Mačiau tą žinutę (apie patvirtintą kasos aparato modelį – red.), nustebino, kad kažkam pavyko. Bet ta testinė aplinka tai testinė – labai svarbu pradėti realius bandymus tikroje aplinkoje. Klientų kiekis šitoje vietoje nemažas‟, – sakė V. Garbauskas, kalbėdamas apie pirmąjį migracijos etapą.
Įmonių pasirengimą vertins individualiai
VMI teigimu, iki šių metų gegužės 31 dienos (tada turėtų būti užbaigtas i.EKA kūrimas) sistemoje diegiamos papildomos funkcijos, skirtos naudotojų patogumui, VMI vidiniams poreikiams reikalingos ataskaitos ir kiti mažiau reikšmingi funkcionalumai.
„Pirmuoju etapu, nuo šių metų sausio 1 dienos, į i.EKA sistemą duomenis iš kasos aparatų turi pareigą teikti tik apie 7 proc. (~3050) visų kasos aparatų naudotojų. Tai yra verslas, kurio pajamos 2021 metais buvo didesnės nei 300 tūkst. eurų ir kuris naudoja kompiuterinius kasos aparatus (pavyzdžiui, didieji prekybos centrai, degalinės, vaistinės ir pan.)‟, – sako Ž. Germanavičius.
Anot jo, kasų gamintojai, padedant i.EKA bandomajai (demo) aplinkai, intensyviai testuoja gaminamus ar modifikuojamus kasos aparatus bei savo sistemas.
„i.EKA projekto terminai nebuvo pakeisti. Pažymėtina, kad įgyvendindami pokyčius, susijusius su i.EKA, nuolat bendraujame su verslu‟, – „Delfi‟ komentavo VMI atstovas.
Įstatymas jau įpareigoja dalį minėtų mokesčių mokėtojų teikti duomenis į i.EKA, tačiau, anot inspekcijos, naujus techninius reikalavimus atitinkančių kasos aparatų pasiūla yra ribota, tad VMI įmonių pasirengimą vertins individualiai.
„Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas ir mes tikrai matome, jog verslas aktyviai ruošiasi – pasirašo sutartis su kasos aparatų diegėjais. Dėl to, vadovaujamės protingumo principu ir netaikome atsakomybės, jei verslas, dėdamas visas pastangas ir veikdamas sąžiningai, nespėjo pasirengti duomenų teikimui‟, – sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.
VMI duomenimis, iš viso Lietuvoje daugiau nei 43 tūkst. mokesčių mokėtojų įregistravę ir naudoja per 101 tūkst. kasos aparatų.
Siūlo atidėti iki 2030 metų
Individualios įmonės savininkas G. Stoškus sako, kad nauja sistema gali sukelti ir kitų nepatogumų.
„Jeigu reikės naudotis tuo aparatu, tai turbūt reikės interneto prieigos. Ne visur ji yra. Aš čia pas save domėjausi, nusivesti internetą iki parduotuvių susidaro solidi suma. Nežinau, kiek dabar kainuotų, bet tada skaičiavosi tūkstančiais‟, – sako G. Stoškus.
Z. Sorokienė mano, kad projektą apskritai reikėtų atidėti.
Jos teigimu, dabartiniai kasos aparatai suteikia visas ataskaitas, o ir žurnalų pildymas nesudaro jokių problemų.
„Nuskriaus finansiškai, tikrai nepalengvins, o prižiūrėti verslą, jeigu yra įtarimai, kad kažkas kažkur vyksta, mes turime pakankamai daug institucijų. Smulkiam verslui tai tikrai bus žymi finansinė našta‟, – sako moteris.
„Duokime verslui rinktis. Svarbu turėtų būti institucijoms, kad pateikia visus duomenis, o šiandien, pagal mūsų turimą informaciją, jie (verslas – red.) pateikia visus duomenis, kokie yra reikalingi smulkaus verslo apskaitai prižiūrėti‟, – priduria ji.
VMI detalizavo, kad pagal naujus techninius reikalavimus rinkoje atsiras du nauji kasos aparatų tipai: kasa su saugos moduliu ir kasa, naudojanti i.EKA virtualią fiskalizaciją.
Du kasos aparatų tipai
Siekdama palengvinti apsisprendimą, kurį kasos tipą rinktis, VMI pateikė abiejų tipų esminius skiriamuosius bruožus.
Saugos modulis – tai kasos aparato komponentas, saugioje aplinkoje atliekantis kasos aparato dokumentų duomenų pasirašymą, kriptografines operacijas. Šiems aparatams, kliento aptarnavimo metu, interneto ryšys nėra būtinas. Rekomenduojama tokį kasos tipą rinktis kasų naudotojams, kurie turi didelius, pastovius klientų srautus.
Virtuali fiskalizacija – elektroninė paslauga, skirta kasos aparatui, kuris veikia tiesiogiai prisijungęs prie i.EKA posistemio. Tokiame kasos aparate nėra saugos modulio, jo funkciją atlieka i.EKA. Todėl aptarnaujant klientą būtinas interneto ryšys. Rekomenduojama rinktis kasų naudotojams, kurie turi mažesnius, nepastovius klientų srautus.
VMI internete skelbia, kad posistemis i. EKA yra vienas iš septynių Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemių. Jo kūrimo pradžia – 2021 metų lapkričio vidurys, biudžetas – 3,37 mln. eurų. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis.
