Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė sako, kad mažieji šalies verslai, dėliojant mokesčių reformos gaires, buvo palikti nuošalyje. Iš pradžių su jais Finansų ministerija tarėsi, bet vėliau bendri posėdžiai nutrūko, o mokesčių reformos pristatymas tapo staigmena.
„Šitą reformą pasitinkame su nerimu, nes šis klausimas nebuvo baigtas svarstyti darbo grupėje, kurioje ir mes dalyvavome. Jei grupė būtų užbaigusi darbą, tai ir to nerimo tikriausiai būtų mažiau“, – laidoje „Delfi Tema“ teigė Z. Sorokienė.
Pasak jos, smulkųjį verslą labiausiai neraminantys planuojamos mokesčių aspektai yra du – didesnis individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinimas bei jų prilyginimas samdomiems darbuotojams ir veiklos pagal verslo liudijimus apribojimas iki 20 tūkst. eurų pajamų ribos.
„Individualią veiklą vykdantys asmenys patys yra atsakingi, patys kuria verslą ir susiduria su visomis su tuo susijusiomis grėsmėmis. Tuo metu samdomas darbuotojas nėra atsakingas už įmonės rezultatus“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Jos teigimu, galima būtų kalbėti apie mokesčių didinimą individualią veiklą vykdantiems gyventojams, tačiau jų prilyginimas pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms yra visiškai nepagrįstas.
Z. Sorokienės teigimu, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija siūlė, kad didžiausias pajamas iš individualios veiklos gaunančios darbuotojų grupės, pavyzdžiui, advokatai ar antstoliai būtų apskritai kitaip reglamentuojami turėtų savo veiklą reglamentuoti kitokiomis juridinėmis formomis. Tačiau į tai atsižvelgta nebuvo, vietoj to pasirinktas didesnis visų individualiai dirbančių asmenų apmokestinimas.
Pasak Z. Sorokienės, keistai skamba ir siūlymas veiklai pagal verslo liudijimus nustatyti 20 tūkst. pajamų ribą, kurią peržengus reikėtų išsiimti individualios veiklos liudijimą.
„Akivaizdžiai siekiama, kad veikla pagal verslo liudijimus būtų sunaikinta. Bet nuo to bus tik blogiau. Tie žmonės išmano savo veiklą ir neis į samdomą darbą. Dalis galbūt eis į šešėlį, kita dalis tiesiog išvažiuos“, – prognozavo smulkiųjų verslininkų atstovė.
Jos teigimu, 20 tūkst. eurų pajamų per metus suma yra tiesiog per maža, kad būtų galima kalbėti apie kažkokį verslą, todėl dirbančiųjų pagal verslo liudijimus tiesiog neliks.
„Aš nesuprantu, kodėl pagal verslo liudijimą negalima dirbti iki ribos, kai tampama PVM mokėtoju. Čia yra pajuoka, joks verslas negali veikti iš 20 tūkst. eurų per metus“, – stebėjosi Z. Sorokienė.
Mauricas pasigenda didesnių ambicijų
Tuo metu laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad Finansų ministerija deklaravo siekį mokesčių reforma padidinti socialinė teisingumą, bet galiausiai viskas išvirto į naujieną apie mokesčių didinimą.
„Man susidarė įspūdis, kad ta reforma nukrypo nuo pirminio tikslo, bendras paveikslas, kad tai yra mokesčių didinimo reforma. Nes tas pajamų apmokestinimo suvienodinimas vyksta į didesnę pusę“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, Finansų ministerijos siūloma reforma pernelyg koncentruota ties darbo pajamų apmokestinimo didinimu, o apie kitus mokestinius pakeitimus, pavyzdžiui, degalų akcizus ar vadinamuosius „žaliuosius“ mokesčius pateikta labai mažai informacijos.
Anot Ž. Maurico, akivaizdu, jog Finansų ministerija kai kuriais aspektais nesiėmė griežtesnių sprendimų vien tam, kad visuomenė būtų palaipsniui pratinama prie naujos mokestinės aplinkos, pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
„Pasiūlytas NT mokestis skirtas išvirti varlę po truputį. Nes vidutinis NT mokestis tiems, kam jį reikės mokėti, sieks apie 15 eurų per metus. Net prabangaus VilniausDėl mokesčių reformos smulkieji piešia juodžiausią scenarijų: tai pajuoka – dalis išvažiuos, dalis nueis į „šešėlį“ centrinės dalies NT savininkai mokės po 100 ar 200 eurų. Tai nėra kosminiai skaičiai. Bet kai visuomenė pripras, tikėtina, kad tie tarifai kils“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, Finansų ministerijos pasirinktas mokesčių reformos variantas yra palyginti saugus, tačiau vargu ar prisidės prie tarptautinio Lietuvos konkurencingumo didinimo.
„Mes lyg linkstame prie didesnio progresyvumo sistemos, o tai siunčia signalą, kad nebeturime ambicijos vytis ir pralenkti kitas valstybes. Mes esame ES periferijoje, po infliacijos šuolio nebesame pigi šalis, todėl turime būti geresni už kitas valstybes, neužtenka būti vidutiniais. Pasiūlytoje reformoje man trūksta to matymo, kokiu keliu norime eiti ir kur bus mūsų konkurencinis pranašumas“, – akcentavo Ž. Mauricas.
„Luminor“ banko ekonomistas gyrė planus atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos kaupiantiems pensiją trečioje pakopoje ar įsigijusiems investicinį gyvybės draudimą, vietoj to įsteigiant investicinės sąskaitos instrumentą. Tačiau kartu jis pažymėjo, kad nustatyta 10 tūkst. eurų metinė investicijų per šią sąskaitą suma taip pat nėra pakankamai ambicinga.
„Lietuviai dabar turi daug indėlių, kitaip tariant, laiko pinigus po pagalve. Jei tie pinigai ims migruoti į investicines sąskaitas, tas limitas gali būti per mažas ir neprisidės prie investavimo skatinimo taip, kaip galėtų“, – teigė Ž. Mauricas.
Ministerija: pokyčius pajus uždirbantys daugiausiai
Finansų ministerija nurodo, kad dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis. GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.
Taip pat dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija ęsą nesikeis. Teigiama, kad pokyčiai palies aukštesnes pajamas gaunančius. Šiuo metu fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas individualios veiklos pajamoms (apyvartai) iki 45 tūkst. eurų, siūloma taikyti iki 20 tūkst. eurų
Finansų ministerija siūlo, kad palaipsniui būtų mažinamas atotrūkis tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. Laipsniškai didinama GPM tarifo viršutinė riba iki 20 proc.
Nuo 2024 metų GPM tarifas dar nekeičiamas: neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD+PSD įmokų, sumažinamas prezumpcinių sąnaudų dydis nuo 30 proc. iki 20 proc., mokesčių kredito ribos nesikeičia. Prezumpcinės sąnaudos – tai tos, kurios numanomos, už jas nereikia rinkti popierių.
„Tai siūloma todėl, kad dabar numanomų sąnaudų iš 30 proc. apie 12 proc. sudaro būtent valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, tai kadangi tų įmokų nebeleidžiama atskaityti, atitinkamai mažiname numanomas sąnaudas iki 20 proc., tai yra iki pirmo apvalaus skaičiaus, kuris yra iš 30 proc. atėmus tuos 12 proc.‟, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nuo 2025 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 15 proc. iki 17 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Nuo 2026 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 17 proc. iki 20 proc.
Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Anot ministerijos, GPM tarifas visa apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą.
„2025 ir 2026 metais siūlomi papildomi pokyčiai, koreguojant viršutinę gyventojų pajamų mokesčio tarifo ribą. Atkreipsiu dėmesį, kad tą viršutinę ribą mokėtų – dėl mokestinio kredito – tik tie žmonės, kurie viršija viršutinę mokestinio kredito ribą. Tai yra GPM tarifas visa apimtimi būtų taikomas tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba, buitiškai tariant, daugiau kaip 3 tūkst. eurų per mėnesį, moka visą tarifą vykdydami individualią veiklą‟, – siūlo ministrė G. Skaistė.
