Fotografas Aloyzas prieš penkerius metus apsisprendė dirbti pagal individualios veiklos pažymą, o dabar pasipiktino tuo, ką išgirdo iš finansų ministrės.
„Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Galbūt valstybė galvoja, kad mes toje fotografijoje daug uždirbame‟, – sako Aloyzas.
Vyras skaičiuoja, kad didelio pelno negauna, o jeigu mokesčiai augs, gal išvis neapsimokės dirbti.
„Galbūt ir neapsimokės. Automatiškai viskas brangsta, o kainos nuotraukoms, paslaugoms tu negali kelti – niekas visai nebesidarys‟, – aiškina jis.
Pagal individualios veiklos pažymą Lietuvoje dirba apie 200 tūkst. žmonių, – ne tik fotografai, bet ir atlikėjai, kirpėjai, grožio specialistai, taksi vairuotojai ir dar daugelis kitų.
Pristačius reformos planą paaiškėjo, kad mokesčiai didėtų būtent jiems.
„Individualioje veikloje yra daug taip vadinamo „gyvulių ūkio‟, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius negu darbo santykiuose‟, – argumentuoja finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Atlikėjas, muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis–Stano buvo kritiškas dėl tokių planų.
„Nuo skulptorių, tautodailininkų, taksistų, nuo statybininkų, netgi nuo papildomą šviečiamąją veiklą teikiančių asmenų (norėčiau) perduoti linkėjimus ir pasakyti: jūs, Gintare Skaiste, pati esate iš gyvulių ūkio ‟, – teigia vyras.
Individualią veiklą vykdantieji sako, kad neteisinga juos lyginti su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis.
„Supraskite, yra esminis skirtumas tarp individualios veiklos ir tarp bet kurių kitų darbo santykių. Mes neturime darbdavio‟, – kalbėjo S. Stavickis.
Finansų ministrė ramina, esą mokesčių didinimas nukreiptas į didžiausias pajamas iš individualios veiklos gaunančius asmenis.
„Apie 75 proc. individualia veikla besiverčiančių asmenų situacija iš esmės nesikeistų‟, – tikina G. Skaistė.
Individualią veiklą vykdantiems asmenims siekiama palaipsniui didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Šiuo metu jis siekia 15 proc., tačiau per artimiausius trejus metus padidėtų iki 20 proc. Visa apimtimi GPM tarifas taikomas tiems, kurie per metus uždirba apie 35 tūkst. eurų arba beveik 3 tūkst. eurų per mėnesį su mokesčiais.
Tačiau mokesčiai didėtų ir mažiau uždirbantiems: siūloma mažinti sąnaudoms skirtą dalį nuo 30 proc. iki 20 proc. Tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų metų.
Kitąmet individualiai dirbantiems numatoma ir nauja įmoka „Sodrai‟, tektų mokėti 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Aiškinama, kad taip atsirastų galimybė gauti nedarbo išmoką, nors neatskleidžiama, kokio dydžio ji galėtų būti.
Bet tai dar nėra visi siūlymai mokesčių reformoje.
„Šiuo metu skirtingose veiklose apmokestinamoji bazė taikoma skirtinga, nuo 50 proc. iki 100 proc., tai siūloma visoms veikloms suvienodinti ir skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų‟, – sako G. Skaistė.
GPM keistųsi ne tik vykdantiesiems individualią veiklą: prie įprastų 20 proc. siūloma pridėti papildomą 5 proc. apmokestinimą per metus uždirbantiems nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. Tiesa, tokiu atveju daliai tokių gyventojų mokesčiai net sumažėtų.
„Mums mokesčius kelia, o tiems, kurie uždirba virš 100 tūkst. eurų, GPM mažėja nuo 32 iki 25 proc. Čia bendri pamąstymai apie „gyvulių ūkį‟, – svarsto atlikėjas S. Stavickis.
Uždirbantiems daugiau nei 200 tūkst. eurų per metus būtų taikomas papildomas 7 proc. GPM tarifas, nepriklausomai nuo to, kaip pajamos buvo gautos.
„Visos jos sumetamos į vietą ir tuomet jau pagal jų dydį taikomas mokesčių tarifas‟, – sako „Swedbank‟ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, šimtus tūkstančių eurų per metus Lietuvoje uždirba tik 1 proc.
Pasak N. Mačiulio, Finansų ministerijos siūlymai geri ir socialiai teisingi.
„Pagrindinė turbūt kritika, kad mokesčių reformos autoriai nesijaučia labai drąsiai, bijo kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš visuomenės, dėl to didelė dalis tų pakeitimų, siūloma, kad įsigalios 2025–2026 metais. Iškyla rizika, kad naujas Seimas galbūt turės kitokių vizijų‟, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau verslas mokesčių reformą kritikuoja.
„Be abejonės, tai turės mūsų investicinei aplinkai neigiamų pasekmių, tiek ir šešėliui, nes jau dabar tikriausiai matote dalį įmonių, kurios rodo labai mažus pelnus, o dar didesnis apmokestinimas skatins dalį judėti į šešėlį‟, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Finansų ministerija numatė pokyčių ir pagal verslo liudijimus dirbantiems: tie, kurių pajamos siekia daugiau nei 20 tūkst. eurų per metus arba 1,7 tūkst. eurų per mėnesį, privalėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir mokėti atitinkamo dydžio mokesčius. Dabar tokia tvarka taikoma tik nuo 45 tūkst. eurų per metus.
„Aš asmeniškai norėčiau matyti šį paketą kaip paketą – tam tikrų nedidelių pataisymų tikrai gali būti, laukiame visų suinteresuotų pusių pasiūlymų, dabar duodame derinti su visuomene, lauksime reakcijų‟, – sako G. Skaistė.
Finansų ministerija taip pat siūlo atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Nuo ateinančių metų siūloma iš pajamų leisti atimti įmokas tik į II pakopos pensijų fondus, tačiau šiuo metu veikianti lengvata galiotų gyvybės draudimo ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, bet ne ilgiau 10 metų.
Finansų ministrė skaičiuoja, kad valstybės biudžetui šios lengvatos per metus atsieina 44 mln. eurų. Vietoj lengvatų siūloma investicinė sąskaita, kurią galėtų atsidaryti kiekvienas gyventojas.
Tarp siūlymų – ir tam tikro dydžio dovanų apmokestinimas, taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Tikimasi, kad po trejų metų tokia mokesčių sistemos pertvarka valstybės biudžetą leistų papildyti beveik 500 milijonų eurų. Šie siūlymai po kelių savaičių bus teikiami Vyriausybei, o vėliau – ir Seimui.
