Pasaulinis nerimas – neaktualus
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus aiškino, kad bankų tema pastaruoju metu buvo aptarinėjama gana plačiai, tačiau, kaip pridūrė, reikia atskirti skirtingas situacijas, tiek tai, kas nutiko JAV bankuose, tiek Šveicarijos banko problemą, tiek euro zoną, kur situacija kitokia.
Kalbėdamas apie JAV jis tikino, kad reikia suprasti, jog JAV nebuvo vykdoma tinkama bankų kontrolė, o tai buvo labai svarbu.
„Tai visiškai lokalizuota JAV problema, kur šios šalies institucijos jos ėmėsi ir išsprendė“, – sakė jis.
Aiškindamas apie Šveicarijos banką, jis tikino, kad ten buvo problemų su apskaita, o po to buvo prarastas pasitikėjimas.
„Tai nesusiję su JAV ir su euro zona.
Mes čia gyvename visiškai kitoje situacijoje. Turime bankų sąjungą, vieningą priežiūrą, yra ECB“, – sakė jis ir pridūrė, kad stiprūs įvykiai kitose šalyse nekelia jokių problemų euro zonos rinkoje ir, tuo labiau, Lietuvoje.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta vėliau apibendrino, kad praėję metai bankams, nepaisant karo, buvo augimo metai. Augo tiek jų turtas (+11,5 proc.), tiek paskolos (+14,6 proc.), tiek indėliai (+10,9 proc.).
„Pelningumas pernai augo sparčiau ir siekė 40 proc. jau praėjusiais metais ir matėsi, kad IV ketv. palūkanų normų augimo įtaką peninigumui tapo reikšmingesnė ir todėl šiemet kalbame apie solidarumo įnašą.
Kaip ir sakė valdybos pirmininkas, situacija tiek Europos bankų sektoriuje, tiek Lietuvos bankų sektoriuje skiriasi likvidumo atsparumo kontekste nuo JAV bankų.
Mūsų bankai turi dideles likvidaus turto atsargas, kapitalo atsargas. Likvidaus turto rodikliai viršija minimalius reikalavimus 3-4 kartus“, – teigė jis.
S. Krėpšta palygino bankų įkainius verslui ir tikino, kad jie Lietuvoje nėra patys didžiausi regione, tačiau nėra ir patys mažiausi.
„Estija išsiskiria pagal įkainių mažumą. Lietuva yra maždaug per vidurį. Latviai turi juos didesnius, o lenkai – kai kuriose kategorijose didesnius, kai kuriose – mažesnius“, – sakė jis.
Pažėrė kritikos
Posėdžio metu komiteto narė Laima Mogenienė kalbėjo apie šiuo metu esančias dideles bankų palūkanas, apie šio sektoriaus klestėjimą, didžiulius viršpelnius. Ji tikino, kad visa tai atrodo mažų mažiausiai nesolidariai.
Kaip pabrėžė, jų veikla „yra visiškas diktatas iš stipriųjų pusės“.
Kaip aiškino, FNTT duomenimis, kalbant apie rizikas bei pinigų plovimą, bankų buvo sulaikyti 65 mln. Eur perlaidų, tačiau vėliau toliau eigą gavo vos 1 mln. Eur
„Vadinasi, tas įtarumas – per didelis, o verslui tai – dideli nuostoliai. Kada viskas sustabdoma dviem savaitėms ar ilgiau, tie žmonės nemoka atlyginimų, praleidžia sutartinius įsipareigojimus. Tie nuostoliai paskui nėra niekaip atlyginami. <...>
Manau, situacija nėra normali. Manau, valstybė privalo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos palankios, proporcinga kaina, apie pasiekiamumą ir kitus dalykus, tai dar dabar po pandemijos reikia registracijų.
Žmogus jaučia absoliučiai nepalankią aplinką, jis yra kažkoks maldautojas prašytojas, kad jį priimtų. Situacija yra būtent tokia, kokią apibūdinau dabar“, – apibendrino ji.
S. Krėpšta reaguodamas kalbėjo, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija šiame karo ir sankcijų kontekste yra labai svarbi.
„Pinigų plovimo prevencija reikalauja kiekvienos transakcijos analizės. Taip pat yra kiti tikslai, kaip sukčiavimo prevencija, bet yra ir klientų teisių apsauga.
Natūralu, kad jei bankai uoliai tikrina dokumentus, tai kainuoja laiko ir sukuria nepatogumus klientams. Tikslas – atrasti balansą tarp gero sankcijų įgyvendinimo, pinigų plovimo prevencijos ir turėti finansinių paslaugų kokybę“, – sakė atstovas.
Jis patikino, kad LB su Lietuvos bankų asociacija (LBA) yra sutarę, kad mokėjimai negali būti užlaikomi daugiau nei tris savaites.
„Žinome, kad šis terminas dabar peržengiamas dabar tik išskirtiniais atvejais“, – teigė S. Krėpšta ir aiškino, kad situacija tikrai gerėja.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė pridūrė, kad nors pokyčiai matyti, tikrai ne viskas gerai. Ji tikino, kad reikia balanso tarp komercinių bankų apetito, jų užkeltų reikalavimų ir verslo galimybės vystytis.
S. Krėpšta dar kartą pabrėžė, kad sankcijų įgyvendinimas „kainuoja“.
„Kainuoja ir bankams, kainuoja ir verslui. Deja, taip yra ir nemokamai, kai agresorius ieško nišų, kaip apeiti, yra sudėtinga, bet reikia ieškoti balanso“, – kartojo jis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad situacija sudėtinga jau buvo ir iki karo, o pinigai užlaikomi ne tik kas susiję su šalimis agresorėmis, tačiau ir ES, o už tai turi atsakyti verslo įmonės.
„Įdomiausia, kad jei neaiškumai išlieka ilgesnį laiką, pinigai pirkėjui grąžinami. Tai reiškia, kad kažkokia įmonė už savo prekes negauna pinigų, o kita tiesiog susigrąžina pinigus <...> o už tai niekas neatsakingas. Kažkam turėtų kilti atsakomybė už tai“, – svarstė S. Gailiūnas ir sakė, kad įmonės neturi būti už tai atsakingos.
