„Kalbant apie konkurencingumą ir kitų dalyvių atbaidymą. Trisdešimt metų šioje rinkoje naujų dalyvių ir naujų bankų nėra, kad ir kokios pastangos būtų buvusios įdėtos ar neįdėtos. Tiesiog, matyt ta rinka, yra per maža“, – antradienį Trišalės tarybos posėdžio metu teigė G. Norkūnas.
„Tokiais papildomais solidarumo įnašais mes tikrai neatbaidysime tų bankų, kurie gauna didelius viršpelnius“, – tvirtino jis.
Viceministras taip pat nemano, kad toks apmokestinimas neigiamai atsilieps visuomenei. Jo teigimu bankų pelnai, dėl kurių įvedamas papildomas mokestis gauti iš Centrinio banko, „kas iš principo yra valstybė”.
„Visi supranta vienkartinumą, visi suprato poreikį ir tai nėra įprastinės veiklos sąlygotas pelnas. Tai yra susidariusios aplinkybės, kur be sąmoningų verslo sprendimų uždirbamas pelnas iš Centrinio banko, kas iš principo yra valstybė, tik kita prasme“, – aiškino jis.
„Tai nei būsto paskolų gavėjai, nei kiti klientai nesumokės už šį įnašą“, – pridūrė jis.
Galiausiai politikas tvirtino, kad baimės, jog šis apmokestinimas galintis privesti prie bankų griūties Lietuvoje yra nepagrįstas. Anot jo, per paskutines savaites bankrutavę bankai buvo orientuoti į specifinį sektorių ir veikė su jaunomis, ne visada atsiperkančiomis, įmonėmis. Tad, jo manymu, situacijos nėra palyginamos.
„Jeigu kalbėtume apie bankų griūtis, paminimi Amerikos ir Šveicarijos bankai. Tai turbūt reikia suprasti, kad tai buvo su Fintech ir jaunomis, augančiomis įmonėmis ir jų indeliais susiję atsitraukimai dėl palūkanų normų padidėjimo“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
