„Mes matome akivaizdžią tendenciją, kad bandoma Vyriausybės pasiūlymuose visas veiklas sudėti į vieną krūvą ir visiems taikyti bendrą vardiklį. Verslo bendruomenės manymu, tai nėra teisinga, nes darbo santykių apmokestinimas ir darbuotojų apmokestinimas yra visiškai skirtingi dalykai. Tarytum lygintume obuolius su kriaušėmis.
Mes manome, kad individuali veikla, kaip forma veikiant pagal pažymą, yra teisingas verslo darymo būdas“, – antradienį, spaudos konferencijos „Kaip tobulinti mokestinę sistemą: verslo siūlymai Lietuvai“ metu žurnalistams aiškino A. Romanovskis.
„Mes labai norime, kad aiškiai būtų skiriama tai, kas yra susiję su darbuotojų mokamais mokesčiais ir kas yra verslo mokesčiai“, – pridūrė jis.
LVK prezidento nuomone, šioje reformoje, siekiant mokesčių progresyvumo, bus dalinai iškraipoma mokestinė sistema. Anot jo, tai iliustruoja individualios veiklos apmokestinimas.
„Šią mokestinę reformą pavadinčiau „progresinių mokesčių įvedimo reforma“, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai. Individualios veiklos apmokestinimas yra geras pavyzdys, kur tiems, kurie uždirbs daugiau, įsijungs progresinis mokestis ir jis didės nuo 15 proc. iki 20 proc. Tai yra argumentuojama lyginimu su darbo santykiais. Tuo tarpu tie, kurie uždirba nedideles pajamas, jiems mokestinis režimas nesikeis. Ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – aiškino jis.
Taip pat, jo manymu, siūlydama pokyčius Lietuvos mokesčių sistemoje, Vyriausybė toliau rodo norą daugiau apmokestinti verslą, o ne siekti teisingumo.
„Dar kartą pasitvirtina spėjimas, kad siekis ir noras apmokestinti verslą yra didesnis, nei noras įsivesti teisingą mokesčių sistemą, kur visi, ne tik verslas, bet ir fiziniai asmenys mokėtų teisingus mokesčius“, – tikino A. Romanovskis.
Pritariame verslo sąskaitai, bet verslo liudijimų turėtų būti atsisakyta
A. Romanovskis taip pat teigė, kad palaiko verslo sąskaitų, kurios palengvintų mažųjų verslų veiklą, įvedimą. Bet anot jo, tai iškelia verslo liudijimų aktualumo klausimą, kadangi šie tampa ne tik beverčiais, bet ir, dėl preferencinio vertinimo, iškreipiančiais mokesčių verslui teisingumą.
„Verslo sąskaitos idėja yra labai gera ir mes ją palaikome. Tačiau, mes matome, kad ji nepakeičia verslo liudijimų. Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas vykdyti labai smulkiam verslui apskaitą. Tačiau mes matome, kad jeigu siūloma įvesti verslo sąskaitą, tai verslo liudijimų egzistavimas praranda prasmę“, – tvirtino A. Romanovskis.
„Verslo liudijimų pasilikimas ir preferencinis vertinimas nėra teisingas likusio verslo atžvilgiu, kuriems mokesčiai yra keliami“, – pridūrė jis.
LVK prezidento nuomone, reikalingas visiškas verslo liudijimų sistemos peržiūrėjimas arba netgi galimybės taip verstis versline veikla, panaikinimas.
„Dauguma dirbančių su verslo liudijimais uždirba daugiau nei 25 tūkst. pajamų, efektyviai jie moka labai nedidelį gyventojų pajamų mokestį. Tai tas Vyriausybės siūlymas įvesti lubas ir grindis yra teisingas, bet iš principo, mes kritikuojame verslo liudijimų formą kaip tokią ir nematome pakankamai drąsos peržiūrėti verslo liudijimus ir atsisakyti jų kaip po tokių“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
