„Svarbu yra užtikrinti, kad bus švariosios technologijos, kurios yra kertinės, reikalingos žaliojo kurso įgyvendinimui, energetikos sektoriaus tranzicijai, pramonės tranzicijai būtų gaminamos Europos Sąjungoje. Mes matome, kad iki 2030 m. galima pasiekti, jog 40 proc. ES saulės baterijų poreikio būtų gaminama Europos Sąjungoje, 85 proc. vėjo turbinų poreikio būtų gamina ES, 60 proc. šilumos siurblių poreikio, 85 proc. baterijų ir net 50 proc. švariai išgaunamo vandenilio poreikio, nenaudojant iškastinio kuro“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
Politiko nuomone, numatytus tikslus galima pasiekti efektyvinant institucijų darbą ir priotetizuojant leidimus plėtrai.
„Nustatomi labai aiškūs Komisijos terminai leidimų išdavimui, pvz. norint atidaryti gamyklą, kuri kasmet pagamins daugiau nei 1GW vertės saulės kolektorius, leidimas gali būti išduotas ne vėliau, nei per 18 mėnesių. Mažesniems apimtiems projektams terminai dar mažesni, pvz., komponentų gamintojams iki devynių mėnesių. Jeigu valstybinės institucijos nesugebės suteikti leidimo per numatytus terminus, leidimas bus išduotas automatiškai išskyrus tuos atvejus, kai truks aplinkosaugos vertinimo“, – sakė eurokomisaras.
„Terminų lubos nustatytos ne tik viso leidimų išdavimo proceso pabaigai, tačiau ir prašymams išduoti leidimus. Valstybinės institucijos turės įvertinti prašymus per dvi savaites arba per mėnesį, priklausomai nuo projekto apimties“, – aiškino jis.
Kiekvienoje ES valstybėje turės būti sukurtas „vieno langelio principas“
V. Sinkevičius taip pat tikina, kad kiekvienoje ES valstybėje turės būti sukurtas „vieno langelio principas“, atsakinga institucija už švariųjų technologijų plėtros klausimus. Taip pat, anot jo, turės būti įtvirtinti švarių technologijų slėniai.
„Labai svarbu, kad kiekvienoje valstybėje turės būti sukurtas vieno langelio principas ir tai turės būti visoje ES. Viena institucija atsakinga už visus švariųjų technologijų plėtros klausimus, leidimų išdavimą, projektų vertinimą, koordinavimą ir užtikrinti, kad visas leidimų išdavimo procesas galėtų būti įvykdytas elektroniniu būdu“, – teigė EK narys.
„Antras dalykas tai švarių technologijų slėniai. Per tris mėnesius nuo teisėkūros įsigaliojimo, valstybės galės identifikuoti švarių technologijų slėnius, kur terminai projektų plėtrai bus dar trumpesni ir projektai galės pretenduoti į papildomus 10 procentų paramos“, – pridūrė jis.
Vystytojai galės kreiptis į valstybės dėl reguliacinės smėlio dėžės sukūrimo
Eurokomisaras pažymi, kad taip pat vietoje sudėtingų teisinių procesų, švarių technologijų vystytojai galės kreiptis į valstybes dėl reguliacinės smėlio dėžės sukūrimo.
„Vietoje sudėtingų teisinių procesų, užtikrinti produkto išbaigimą, gaunant visus sertifikatus ir pan., švarių technologijų vystytojai galės kreiptis į valstybes dėl reguliacinės smėlio dėžės sukūrimo. Iki produkto paleidimo į rinką, nauji produktai bus intensyviai tikrinami ir testuojami bendradarbiaujant su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis“, – aiškino politikas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie finansavimą, V. Sinkevičius tikino, kad EK įkurs papildomą inovacijų fondą, metų viduryje peržiūrint ES biudžetą.
„Valstybės garantijos skolinimuisi ankstyvose stadijose būtų duodamos. Komisija įkurs papildomą inovacijų fondą peržiūrint metų viduryje Europos Sąjungos biudžetą. Svarbus niuansas atsiranda, kad valstybės įsipareigos investicijoms skirti dalį emisijų leidimo sistemos lėšų“, – teigė EK narys.
Konkurencijos vaidmuo – kooperuotis su JAV ir kovoti prieš klimato kaitą
V. Sinkevičius tikina, kad šis EK pristatytas planas dažnai įvardijamas kaip konkurencijos JAV antiinfliacijos planui dalis, tačiau jis pažymi, jog galimos konkurencijos vaidmuo yra ne įveikti vienas kitą, o kooperuotis ir kovoti prieš klimato kaitą.
„Matome, kad konkurencijos pagrindinis vaidmuo yra ne įveikti vienas kitą kažkokiomis subsidijomis, tačiau kaip tik kooperuotis, judėti kartu ir užtikrinti, kad žaliosios technologijos yra gaminamos Europoje, JAV ir užtikrinti, kad žalia tranzicija užtikrintų ir tvarias darbo vietas. Pats paketas yra tik įrodymas, kad globali kova su klimato kaita yra ne politinis lozungas, o politinė realybė“, – teigė eurokomisaras.
„Rezultate matysime, kad žaliosios technologijos atpigs ir tai turės labai pozityvią įtaką, pvz. elektromobilių kainai“, – pabrėžė jis.
