Nepaisant tokios įtampos bankų sektoriuje, Europos centrinis bankas (ECB) ištesėjo ankstesnį pažadą ir ketvirtadienį bazines palūkanų normas pakėlė dar 0,5 procentinio punkto.
„Infliacija per ilgai išlieka didelė, todėl valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas, atsižvelgdama į mūsų pasiryžimą infliaciją grąžinti prie 2 proc. lygio“, – paskelbė ECB vadovė Christine Lagarde.
Į dar kartą keliamas palūkanas iš karto sureagavo ir rinkos, nes dalis investuotojų tikėjosi tikrai ne to. Ketvirtadienio rytą Europos bankų akcijos gana smarkiai kilo, tačiau po ECB sprendimo vėl ėmė raudonuoti.
Tačiau Ch. Lagarde teigia, kad Europos bankų sektorius yra atsparus, o prireikus centrinis bankas ištiestų pagalbos ranką.
„Bet kokiu atveju centrinio banko pagalbos priemonės yra visiškai parengtos teikti paramą euro zonos finansų sistemai, jei to prireiktų“, – teigė ECB vadovė.
Dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų stabilumo ramina ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, pasak jos, nei Jungtinių Valstijų, nei Šveicarijos scenarijai mūsų šalyje nepasikartos: „Po paskutinės krizės finansų sistemoje buvo padaryta tikrai daug pataisymų ir daug rizikų yra užkardyta.“
Vilniaus universiteto profesorius Marius Jurgilas sako, kad Amerikoje dauguma bankinių paskolų išduodamos su fiksuotomis palūkanomis, todėl paskolos gavėjas yra apsaugotas, o bankai prisiima riziką, kurios pasekmes šiuo metu jau matome.
„Tuo metu šioje pasaulio pusėje didžiausią palūkanų kėlimo riziką prisiima žmogus, imantis paskolą“, – teigia M. Jurgilas.
Kitas bazinių palūkanų normų kėlimo etapas laukia gegužę, tačiau kol kas sunku pasakyti, ar kėlimas bus nuosaikesnis, o gal visai atidėtas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas skaičiuoja, kad standartinę 100 tūkst. eurų paskolą turinčiam žmogui šiuo metu per metus papildomai tenka mokėti 3,5 tūkst. eurų daugiau nei iki palūkanų kėlimo maratono.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad ECB palūkanų kėlimas yra būrimas iš kavos tirščių – jos visoms šalims keliamos vienodai, tačiau atsiliepia skirtingai.
„Lietuvoje infliacija pradėjo augti gerokai anksčiau ir 10 proc. pasiekė, kai Europoje dar nebuvo tokio aukšto lygio. Ir daug Lietuvos ekspertų tuo metu kalbėjo, kad mums jau reikėtų kelti palūkanų normas ir vėsinti ekonomiką, kai euro zonoje ta problema dar buvo ignoruojama“, – teigia L. Marcinkevičius.
ECB šiemet tikisi kiek daugiau nei 5 proc. vidutinės infliacijos.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
