Tokius pasiūlymus Seimo svarstomam Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“,- savo pasiūlymą argumentuoja politikas.
Jeigu Seimas pritartų, įstatymo straipsnyje „Ribojamosios priemonės“ būtų įrašyta, kad yra „užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas“. Skelbiamų duomenų apimtys ir skelbimo tvarka būtų nustatomi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.
Seimo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas mano, kad nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams. Todėl siekiant sumažinti galimas rizikas jis siūlo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje.
Jeigu Seimas pritartų, įstatyme būtų įrašyta, kad „sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ar jiems nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
Pasak L. Kasčiūno, Rusijos Federacijai vykdant plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. spalio mėn. Rusijoje buvo paskelbta vadinamoji dalinė mobilizacija, žymiai išaugo į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių skaičius.
Remdamasis visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiamais duomenimis, L. Kasčiūnas nurodo, kad 2020 m. Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 632 nekilnojamojo turto objektus, 2021 m.- 786, 2022 m. Rusijos piliečiai įsigijo 699 nekilnojamojo turto objektus.
„Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones. Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. Eurų.
Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams. Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje“,- sako pasiūlymo autorius Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Seimas svarsto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, nustatyti Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas Eltai sakė, kad įstatymo projektą Seimas turėtų priimti artimiausiu metu.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų šių metų balandžio 15 d. ir galiotų iki 2024 m. balandžio 14 d . Esant poreikiui, būtų numatyta galimybė pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą.
