„Galiu remtis tik žiniasklaida, kadangi niekas nieko nepasakė. Žiniasklaidoje šiandien labai geras pavadinimas: „mokestinis Frankenšteinas“ gali pasiekti Seimo salę. Tai kol kas taip ir vertinu. O kokia bus ponų valia pristatyti ir tiems kitiems – tai mes tikimės, kad sulauksime konkrečių žinių. Dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Politikas neatmetė, kad valdantieji šiuo klausimu aktyvesnius veiksmus parodys tik prasidėjusios Seimo pavasario sesijos pabaigoje.
„Tada pradės reikalauti, kad tai yra labai skubu, darome visokias skubas ir papildomus posėdžius. Visada tokiame chaose lengviau prastumti tokius „pusiau produktus“. Tiek laiko prisižadėję, kad bus reforma, tempė, bet nieko nepadarė, kol negavo penelio į užpakalį iš Europos Komisijos“, – svarstė S. Skvernelis ir tikino, kad valdantieji net kviečiami neateina padiskutuoti reformos klausimu su opozicija.
„Kvietėmės ir ministrę, ir premjerę... Bet ne lygis yra ateiti... Nėra lygis ateiti į opozicines frakcijas nei premjerei, nei ministrei“, – sakė ekspremjeras.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.
Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
