Anot jo, kol kas neatrodo, jog yra priežasčių kalbėti apie kitokią 2024 metų biudžeto struktūrą, palyginti su šiųmetiniu biudžetu, išskyrus gynybą, kuriai lėšos turėtų augti dėl vadinamojo solidarumo mokesčio (bankų apmokestinimo), tačiau detaliau kalbėti dar anksti.
Gynyba pareikalaus dėmesio
„Didele apimtimi, kalbant apie išlaidas, apie finansavimo kryptis, jos išliks tokios pačios, iš to, ką įžvelgiu, bet savaime suprantama, gynybos išlaidos yra tikrai svarbi dalis. Kaip žinote, iš pateikto solidarumo įnašo projekto planuojama skirti gynybos projektams, bet čia kalbama apie dvigubos paskirties ir karinio mobilumo projektus – ne apie ginkluotės įsigijimą, – projektus, kurie susiję su vokiečių įsikūrimu. Ta dalis bus didesnė‟, – sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Anot jo, Seimui priėmus įstatymą dėl solidarumo įnašo, tikėtina, kad šios srities išlaidos bus didesnės jau šiemet: „nes pagal projektą numatytas mokėjimas kas ketvirtį (…) dėl kitko, plačiąja prasme, struktūra išliks panaši‟, sakė jis.
Viceministro teigimu, šių metų biudžetas vykdomas, nors dar kol kas anksti daryti išvadas, tačiau ir peržiūrėti biudžetą poreikio nėra: „kai kur yra ir pajamų perviršiai, išlaidų sutaupymai‟.
Plačiau galimų mokesčių pakeitimų viceministras nekomentavo, sakydamas, kad nenori užbėgti ministrei už akių, pristatant jai projektą.
Daugiau tikrumo išlaidų valdytojams
G. Norkūnas pristatė kelis pakeitimus, kurie laukia planuojant artimiausių metų biudžetą. Vienas iš skirtumų: norima suteikti didesnį užtikrintumą asignavimų valdytojams ir priimti biudžetą kuo anksčiau.
„Tikslas, kad biudžetas būtų patvirtintas kaip galima anksčiau, po atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus, bet nelaukiant gruodžio vidurio. Greitai matysite atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, pradėsime rinkti duomenis iš asignavimų valdytojų‟, – sakė G. Norkūnas.
„Kuo anksčiau priimamas valstybės biudžetas, tuo anksčiau savivaldybių tarybos gali dėliotis savo biudžetus ir įstaigų vadovai gali tvirtinti savo planus‟, – pridūrė jis.
Anot G. Norkūno, yra tikimybė, kad spartesniam biudžeto priėmimui pritars ir Seimas.
„Priklausys nuo Seimo valios. Konstitucija kalba apie vėliausius terminus, kad neįsijungtų 1/12. (…) Kuo anksčiau parengsime, tuo didesnis užtikrintumas. Jeigu didelių batalijų Seime nėra, tai ir prezidentas gali pasirašyti biudžetą anksčiau‟, – kalbėjo viceministras, turėdamas omenyje situaciją, kad laiku nepatvirtinus biudžeto, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto.
Finansavimo poreikio pagrindimas
Viceministras taip pat akcentavo, kad asignavimų valdytojai ateityje turės išsamiai pagrįsti, ko siekiama išlaidomis:
„Pati mintis, kad papildomai kreipsime dėmesį į finansavimo poreikio pagrindimą. Nebus tokio dalyko, kad „pernai turėjome tiek, tai kitiems metams turime turėti plius tiek‟. Turėtų būti kiekvienos tęstinės veiklos pagrindimas atitinkama forma, ten turėtų būti ne tik kokiu pagrindu apskaičiuotas lėšų poreikis, bet ir kokius rodiklius norima pasiekti tomis išlaidomis. Asignavimo valdytojai, nurodydami finansavimo poreikį netgi jau vykdomoms veikloms, jie turės pagrįsti, kokių tikslų, rodiklių siekia‟, – sakė G. Norkūnas.
Detalus trimetis planavimas
Finansų ministerija kelia tikslą planuoti trejų metų biudžetus su vienodu detalumu.
„Mūsų tikslas yra planuoti trejų metų biudžetus su vienodu detalumu. Ta prasme, kad tai bus pilnaverčiai biudžetai, o ne tik iš pajamų-išlaidų išeinantys projekcijų skaičiai. (...)
Kas yra svarbu apie trejų metų biudžetą – jis iki šiol buvo žiūrimas nominaliai (…) Mes kalbame apie keletą kokybinių dalykų: bus ne tik pajamos ir išlaidos, bet pilnas biudžetas. Matysime, kokios jau priimtos priemonės sąlygoja išlaidas kitais metais‟, – sakė G. Norkūnas.
Surinkus asignavimų valdytojų poreikius, patvirtinus Stabilumo programą, birželio antroje pusėje planuojami pasitarimai Finansų ministerijoje.
„Liepos-rugpjūčio mėnesiais įstaigų vadovai žinos, kokį turės finansavimą savo įprastoms funkcijoms – naujoms veikloms užtikrintumo dar nebus‟, – sakė G. Norkūnas.
Vyriausybė trečiadienio popietę turėtų spręsti dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano patvirtinimo, gali būti korekcijų.
Primename, kad Seimo priimtame 2023 metų biudžete daugiausiai dėmesio skiriama infliacijos pasekmių mažinimui, energetikos kompensacijoms, valstybės saugumui ir investicijoms į Lietuvos ateitį, numatytas 4,9 proc. BVP deficitas.
2023 metų valstybės biudžeto pajamos sieks 15,5 mlrd. eurų (2,9 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 18,6 mlrd. eurų (6,2 proc. daugiau), o deficitas – 3,1 mlrd. eurų (667 mln. eurų daugiau nei šiemet).
