Bankų griūtis sumažino palūkanų kilimo lūkesčius
Kalbėdamas apie ateities sandorius, kurie rodo rinkų lūkesčius, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad dviejų JAV bankų kritimas sumažino palūkanų normų kilimo lūkesčius apie 0,7 p. p.
„Jeigu metų pabaigoje JAV buvo tikimasi apie 6 proc., dabar lūkestis yra apie 5 proc., jei Europoje buvo tikimasi 4,5 proc. metų pabaigoje, dabar indikacija, kad galėtų būti 3,7 proc., galbūt 4 proc. (už 6 mėn. Euribor – red.). Matyti, kad lūkesčiai sumažėjo“, – komentuoja jis.
Vis dėlto, anot jo, šį ketvirtadienį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo metu neturėtų būti keičiamas sprendimas palūkanų normas pakelti 0,5 p.p. Analitikas pabrėžia, kad artimiausi du mėnesiai iki gegužės – kritiniai, per kuriuos paaiškės, kuria kryptimi judės palūkanos Europoje.
„Tikriausiai tikrąją Euribor kryptį daugiau pamatysime gegužės mėn. ECB susirinkime, kai bus sprendžiama dėl palūkanų. Per du mėnesius paaiškės, kokio gylio problema yra su JAV bankais: ar tai vis tik vienetiniai atvejai, kurie su savimi nusinešė technologijų kompanijas, investuotojus, kurie domėjosi kriptovaliutomis, ar tai visgi plačiau pasklidusi problema, kuri galėtų gilėti.
O ketvirtadienį vyksiantis susirinkimas greičiausiai savo sprendimo nepakeis, nes infliacija Europoje gerokai per aukšta, ir su 3 proc. palūkanomis su infliacija nepakovosi“, – aiškina M. Dubnikovas.
Dubnikovas neatmeta, kad Euribor gali pasiekti 5 proc.
Vis dėlto analitikas neatmeta, kad Euribor gali pasiekti ir 5 proc. ribą.
„Jei vertintume tik ateities sandorius, tada jau nerealu tikėtis tokio lygio Euribor (5-6 proc. – red.), tačiau tai gali būti tik laikina reakcija, bijant tolesnių problemų dėl bankų. Visi sulindo į saugias investicijas, tuo pačiu numušė palūkanas, ateities sandorių palūkanas, nes tikimasi pasėdėti ramiai.
Jeigu ši situacija (dėl JAV bankų griūties – red.) išsisprendžia per artimiausius du mėnesius, mes greičiausiai vėl grįšime prie infliacijos valdymo aukštesnėmis palūkanomis, kurios Europoje tikrai gali pasiekti 5 proc.
Jeigu situacija neišsisprendžia, ir problema persimeta į kitus sektorius, pvz., finansų rinką, investicijų rinką, tada, galima sakyti, kad palūkanų didinimas bus šiek tiek atidedamas. Dabar – laikinas stabtelėjimas, kai visi nori pažiūrėti kas už kampo laukia“, – sako finansų analitikas.
Mauricas: jei pasieksime 5-6 proc., pradėsime suktis kitoje orbitoje
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad sunku tikėtis, kad palūkanos Europoje pakils iki 5-6 proc.
„Maniau, kad 4 proc. – sunkiai realu, nes nemažai daliai verslų, ypač NT sektoriuje, jau 3 proc. – skausmo riba. O esant 4 proc., jau tikriausiai sukandus dantis laikys, ir dalis įmonių nebesulauks kito pavasario arba turės daryti radikalius pokyčius. Tai turėtų turėti ženklų poveikį ekonomikai, o jei būtų 5-6 proc., mes turbūt kažkur išskrisime ir pradėsime suktis kitoje orbitoje“, – sako jis.
Jis primena, kad istoriškai per pastaruosius metus Euribor kilo sparčiausiai. Panašus kilimas buvo fiksuotas tik 1980 m.
„Staigus ir netikėtas palūkanų normų kilimas kažkur išlįs, kaip yra posakis: „Kai pigių pinigų banga nuslūgsta, matosi, kas maudėsi be kelnaičių. Čia labai gerai atsispindi: institucijos, tarp jų ir finansų, galbūt ir NT, nebuvo pasiruošusios – per daug pasiskolinusios, tad dalis įmonių susidurs su dideliais iššūkiais, nes tokio palūkanų normų kilimo praktiškai niekas nesitikėjo. Prieš metus, vasarį, lūkestis buvo, kad palūkanos (Euribor – red.) kils tik iki 1 proc., o JAV – apie 1,5 proc.“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Gali atsirasti didelė atskirtis
Ž. Mauricas sako, kad toliau sparčiai augant palūkanoms, Lietuvoje gali atsirasti didelė atskirtis tiek tarp gyventojų, tiek ir verslo sektorių.
„Kuo palūkanos aukštesnės, tuo didesnis poveikis tam tikriems sektoriams. Atsiras labai didžiulė atskirtis, nes vieniems sektoriams nėra tokio didelio poveikio, o kitiems yra. Gyventojams – taip pat. Kalbant apie atskirtį, palyginkime Vilnių ir likusią Lietuvą.
Likusioje Lietuvoje daugumai gyventojų palūkanų normų kilimas nėra toks esminis dalykas, o vilniečiams skaudžiausia, nes jie turi daugiausia paskolų, jų sumos didžiausios, ir atlyginimai ne tiek ženkliai didesni nei kituose miestuose (iki 30 proc.)“, – dėsto ekonomistas.
Antanavičius: bankai gali sumažinti maržas
NT analitikas Arnoldas Antanavičius mano, kad ECB keliamos palūkanos gali taip skaudžiai ir nepaliesti Lietuvos gyventojų.
„Nebūčiau toks tikras, kad taip sparčiai šiemet kils palūkanų normos, kaip praėjusių metų antroje pusėje pradėjo sparčiai kilti. Vis dėlto esu linkęs tikėti, kad ECB labiau stengsis žodžiais kovoti su infliacija, t. y. deklaruojant griežtą politiką, jos laikymąsi, bet po truputį mažinant palūkanų kėlimo tempą.
Mano nuomone, nes gali būti visaip, net jei Euribor ir kils sparčiau, nei mąstome, tai žmonėms gali ne taip skaudžiai atsiliepti, kadangi komerciniai bankai savo galioje turi maržas, kurios iki šiol buvo apie 2 proc., o dabar po truputį mažėja.
Jei bankai norės, kad būtų palaikoma gyvybė NT rinkoje, likvidumas, apyvartumas, jie galės po truputį dar labiau mažinti savo maržos dalį, o gyventojams palūkanų normų kėlimas iš ECB arba Euribor pusės bus kompensuojamas maržos mažinimu. Neatmesčiau tokio scenarijaus, kad viskas taip greit nesukils, ir žmonėms palūkanos taip greit nepabrangs, kaip kils Euribor“, – komentuoja jis.
Mauricas: palūkanų normų kilimas šiuo atveju palankus
Ž. Mauricas dar atkreipia dėmesį, kad Lietuvai palūkanų normų kilimas yra daugiau palankus nei atvirkščiai.
„Žymiai geriau, kad dabar Lietuvoje turime daugiau indėlių nei paskolų, esant tokiam palūkanų šokui, negu būtų atvirkščiai. Kitu atveju, Lietuvos finansų sektoriui būtų labai brangu skolintis iš užsienio, ir tikėtina, kad jie pilnai negalėtų perkelti išaugusių kaštų verslui ir gyventojams, nes tada, tikėtina, skolinimosi apimtys būtų jau dabar kritusios ir kristų dar labiau“, – pažymi ekonomistas.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, Baltijos šalyse paskolų maržos verslui ir gyventojams neišaugo. Tai pakankamai neįprasta, nes teoriškai jos turėjo išaugti, nes išaugo rizika ir Vyriausybei tapo brangiau skolintis. Bet finansų sistema nepadidino maržų, nes turime daug pigaus ir stabilaus finansavimo.
Mums palūkanų normų kilimas – daugiau palankesnis nei atvirkščiai, tai – didžiulė mūsų stiprybė. Išskirčiau, kad Lietuvoje naujų išduotų būsto paskolų iki praeitų metų pabaigos beveik nemažėjo, tik dabar porą mėnesių, bet ne tiek daug kiek Latvijoje ir Estijoje. Tai reiškia, kad aktyvumo ir likvidumo yra daug.
Reikia dėkoti gyventojams ir verslui, kad prikaupė daug pinigų, ir bankuose indėlių suma išaugo – dvigubai per penkerius metus, ir tai sustiprino mūsų finansų sistemą. Nebesame priklausomi nuo išorės finansavimo, patys verdame savo sultyse. Palūkanų normų kilimas šiuo atveju palankus, nes dar labiau sustiprina“, – aiškina jis.
ECB Valdančioji taryba planuoja susitikti kovo 16 d. Šiame susirinkime palūkanų normos galimai bus pakeltos dar 0,5 proc. p.
Šiuo metu 3 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos Euribor, kurios tiesiogiai priklauso nuo ECB politikos, jau siekia 3 procentus. O 6 mėnesių Euribor, su kuriuo susieta dauguma Lietuvoje išduotų būsto paskolų palūkanų, jau pakilo beveik iki 3,5 procento.
Delfi primena, kad praeitą savaitę pasirodė pranešimų apie kelių JAV bankų – „Silicon Valley Bank“ (SVB), „Signature Bank“ ir „Silvergate“ – žlugimą, kuris iš dalies siejamas ir su itin agresyvia FED kova su infliacija, sparčiai keliant palūkanas.
