Nors „Euribor“ palūkanų normos auga, „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad daugeliui Lietuvos gyventojų kol kas nekyla problemų mokant būsto paskolas, o jų finansinė situacija yra gera. Pasak jo, tai susiję ne tiek su palūkanų augimu, kiek su gera situacija darbo rinkoje.
Skaičiuojama, kad 100 tūkst. eurų paskolas turinčių gyventojų įmokos išaugo maždaug 200 eurų, 200 tūkst. – 400 eurų. Ir tai dar ne pabaiga, todėl gyventojai pradeda ieškoti būdų dengti augančius kaštus.
„Matome, kad ir mažmeninė prekyba maisto produktais pastaruosius du mėnesius Lietuvoje traukiasi, tai reiškia, kad gyventojai ieško būdų sutaupyti ir ten“, – teigia ekonomistas.
Jo manymu, Europos centrinis bankas, vis keldamas bazinę palūkanų normą, daro klaidą, nes situaciją vertina, atsižvelgdamas į praėjusių metų infliacijos rodiklius. Pasak N. Mačiulio, ir bankų bankrotai Jungtinėse Valstijose rodo, kad aukštos palūkanų normos jau ima kenkti ne tik eiliniams gyventojams, bet ir finansų sistemai.
„Jei praėjusią savaitę „Euribor“ ateities sandoriai rodė, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kils iki 4 proc., tai šiandien lūkesčiai yra nukritę iki 3,3 proc. Tai rodo, jog rinkos mano, kad Europos centrinis bankas persistengė, o palūkanų kelti nebereikėtų“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, taip sparčiai keliant palūkanų normas, bankuose gali daugėti blogų paskolų: „Jei žiūrėtume į 70 metų istoriją, tai kiekvieną kartą, kai centriniai bankai eina kovoti su infliacija ir ima kelti pinigų kainą, tai jie sustoja tik tada, kai jau yra per vėlu, kai prasideda recesija ir ima augti nedarbo lygis. Galime tikėtis, kad šįkart bus kitaip, bet praktiškai akivaizdu, kad Europos centrinis bankas nesustos tol, kol ko nors nesulaužys.“
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant komercinius bankus apmokestinti nauju solidarumo mokesčiu, N. Mačiulis sako nemanantis, kad bankai dėl to klientus apkraus kokiais nors papildomais komisiniais. Jis teigia, kad šiame kontekste reikėtų tik pasidžiaugti, kad Lietuvos finansų įstaigos dirba pelningai.
„Mes Lietuvoje į pelną uždirbančias įmones kartais žiūrime su panieka ir pykčiu. Turbūt yra žymiai geriau, kai institucijos dirba pelningai ir nereikia mokesčių mokėtojų pinigų joms gelbėti, kaip dabar vyksta Amerikoje“, – tikina N. Mačiulis.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
