Kalbėdamas apie naujų žaidėjų, kurie susidomi Lietuva, skaičių, S. Besagirskas tikino, kad investuojančių į mūsų šalį mažėja.
„Viena to priežasčių, jei kalbama apie automotive sektorių, – visi supranta mūsų politikos pasekmes dėl Kinijos.
Kitas dalykas – energijos kainos. Kurį laiką, kaip matėme, jos buvo aukščiausios Europos Sąjungoje, tai rodo, kad mūsų Vyriausybė nesugebėjo susitvarkyti, o trečias dalykas – turėjome didžiausią infliaciją.
Tai taip pat rodo mūsų Vyriausybės negebėjimą, bent jau trumpuoju laiku, jos suvaldyti, o tai vertinama kaip rizika, todėl užsienio investuotojai kol kas dėl šių dalykų žiūri atsargiai“, – priežastis vardijo S. Besagirskas.
Išskirti, iš kokių šalių investicijos mažėja, jis teigė negalintis, nes tai susiję su visomis pagrindinėmis šalimis investuotojomis.
„Tai yra ES pagrindinės šalys: Vokietija, Skandinavijos šalys. Taip pat Didžioji Britanija, JAV“, – vardijo jis.
Visgi pasakyti, kad čia jau pasiekta pavojinga riba, atstovas negalėjo.
„Investicijas galima skirstyti į dvi rūšis. Jei kalbame apie paslaugų, jos mažiau rizikingos ir su jomis galima vieną dieną ateiti, kitą – išeiti. Bet jei kalbame apie plyno lauko investicijas, manau, jų mažės, o ilgalaikė tendencija bus tokia, kad jų bus labai mažai arba apskritai nebebus“, – įspėjo jis ir pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika kol kas to dar nepajuto.
„Šiemet, ko gero, bus recesija, bet investicijos yra inertiškas procesas, ir ką mes padarėme, pasekmes jausime tikrai ne šiais metais.
Jas jusime 2024, 2025 metais, o gal ir vėliau“, – sakė S. Besagirskas.
Jis pasidalijo praėjusią savaitę buvęs Štutgarte, kur buvo susitikęs su keleto didelių įmonių savininkais.
„Jie pasakė, kad Lietuva daugeliu atžvilgiu yra šaunuoliai, o tai, kaip palaikome Ukrainą, jiems yra pavyzdys, bet į automotive sektorių neinvestuos dėl Kinijos, nes irgi skaičiuoja pinigus.
Iš vienos pusės, tai pliusas dėl vertybinės politikos ir didelis minusas dėl Lietuvos ekonomikos“, – pasakojo S. Besagirskas.
Jis tikino, kad šiandien Lietuva nebelabai gali pakeisti situaciją, tačiau reikėtų vengti naujų klaidų.
„Pavyzdžiui, mokesčių reforma.
Bijau, kad tai bus dar viena klaida, kuri supurtys rinką, kad mes kažką darome, bet nieko nepadarom. Mokesčių pakelti negalime, nes verslas pabėgs iš Lietuvos, bet jei sumažinsim, vadinasi, negalėsim finansuoti biudžeto įsipareigojimų. Tai reiškia, kad mokesčiai bus tik perstumdyti, tai suvels rinką, duos neigiamą signalą užsienio investuotojams, visiems bus papildoma biurokratinė našta“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos ateitį S. Besagirskas teigė manantis, kad bus matomas 1–2 proc. ekonomikos BVP smukimas.
„Nerimą kelia tai, kad ECB vėl ruošiasi didinti bazinę palūkanų normą“, – sakė jis.
