Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad ribojimai įsigalios nuo spalio 23 dienos.
„Seimas turėtų priimti įstatymus iki liepos 23 dienos, tad bus tam tikras ir pereinamasis laikotarpis. Pagrindinis pasikeitimas: skonių ir kvapų uždraudimas‟, – komentuoja SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Lietuvoje jau uždrausti skoniai ir kvapai elektroninėse cigaretėse, tačiau kol kas ne iki galo sėkmingai. Ministerijos atstovas primena, kad tai buvo nacionalinio lygio sprendimas.
„Dėl kaitinamųjų tabako gaminių, apie kuriuos šiandien kalbame, tai yra Europos Komisijos sprendimas visos Europos Sąjungos lygiu, buvo tikrai labai plačiai konsultuojamasi ir su teisininkais, ir su industrija, ir tai buvo daryta Europos Komisijos lygmeniu, todėl visi teisiniai aspektai tikrai čia turi būti išsprendžiami‟, – sakė I. Rubikas.
Savo ruožtu Lietuvoje teisinė praktika esą vis dar plėtojama.
„Kaip tik teisme nagrinėjamas tam tikras ieškinys, po kurio bus galima spręsti, kokių papildomų veiksmų reikėtų imtis, kad ir elektroninių cigarečių atveju būtų išspręsti tie nesklandumai, ir tikimės, kad tai pavyks padaryti‟, – kalbėjo pašnekovas.
I. Rubiko teigimu, įprasto tabako gaminiai šiuo metu vis dar vyrauja rinkoje, tačiau jaunimas keturis kartus dažniau negu likę rūkalų naudotojai vartoja būtent kaitinamojo tabako gaminius.
„Šiandien įprasto tabako gaminiai vis dar dominuoja rinkoje, 35 proc. gyventojų vartoja įprastinius tabako gaminius, iš esmės, rūko cigaretes. O elektroninių cigarečių ir taip pat kaitinamojo tabako gaminiai yra po 6,5 proc. Tai tas vartojimas nėra toks didelis.
Bet reikia pažymėti, kad jaunimas vartoja daug ir dėl to šito sprendimo pagrindinis uždavinys yra sumažinti patrauklumą jaunimui‟, – kalbėjo SAM atstovas.
Paklaustas, kuo paaiškinami pranešimai, esą Vilnius pirmauja tarp pasaulio miestų pagal kaitinamojo tabako gaminių vartojimą, I. Rubikas sakė, kad tai veikiausiai lemia vartojimo įpročiai, Lietuvos vartotojai galimai greičiau linkę priimti naujoves. Savo ruožtu reguliacine ar mokesčių aplinka Lietuva neišsiskiria.
Specialistas taip pat neigė kalbas, esą kaitinamasis tabakas gali būti priemonė bandantiems mesti rūkyti žmonėms.
„Tikrai negalime pritarti tokiems teiginiams dėl to vadinamojo žalos mažinimo požiūrio arba kaip priemonės atsisakyti tabako gaminių vartojimo apskritai, nes tam nėra įrodymų ir mes sakome: svarbu atsisakyti apskritai, o ne pakeisti kitu tabako gaminiu‟, – kalbėjo I. Rubikas.
Jo teigimu, nėra jokių nepriklausomų institucijų ar organizacijų įrodymų arba tyrimų, kad kaitinamojo tabako gaminiai yra mažiau žalingi už įprasto tabako gaminius. Pasaulio sveikatos organizacija irgi rekomenduojanti susilaikyti nuo teiginių, kad tai yra mažesnės žalos gaminiai.
Pašnekovas sakė, kad šiuo metu vykdomi tyrimai dėl galimos kaitinamojo tabako gaminių žalos.
„Tačiau reikalingas šiek tiek ilgesnis laikotarpis, kad būtų padarytos patikimos išvados. Tai svarbus klausimas, dėl kurio paskui gali kilti daug nesutarimų.
Vienas svarbus aspektas, kad įprastiniuose tabako gaminiuose dominuoja tabakas, čia tabako yra mažiau, tačiau yra daug kitų medžiagų, yra naujų medžiagų, kurių poveikis sveikatai šiuo metu nėra žinomas iki galo ir dėlto yra atsargesnis priėjimas prie šitų gaminių reglamentavimo‟, – kalbėjo I. Rudikas.
Komentuodamas tabako gaminių žemėjimą su perspėjimais, jis sakė, kad reikalavimas galios ne visai produkcijai.
„Noriu patikslinti, kad ir dabar kaitinamiesiems tabako gaminiams nebus privalomas tas ženklinimas su tais vaizdiniais, išskyrus, jeigu tai yra rūkomieji gaminiai, tai reiškia, jeigu yra prisidegimas. Dabar rinkoje dominuoja būtent nerūkomieji gaminiai (bedūmiai – red.) ir jiems nebus šito ženklinimo skirtumo‟, – aiškino specialistas.
Čia galima pažiūrėti LNK video:
