„Kad atsiimti leidžiama tai gerai, įtraukimas, kad retinamas irgi yra gerai, bet esminės sistemos problemos nesusiję su tuo. Esminės problemos yra grąža iš investicijų, kuri atsilieka smarkiai nuo algų augimo, kurias turi pakeisti išmokos iš tos sistemos, tai matoma jau du dešimtmečius. Ta grąža yra tokia, kad netgi tie, kurie gauna anuitetus, jie yra visai nereikšmingi“, – Eltai teigė R. Lazutka.
„Vidutinis anuitetas Lietuvoje yra apie 60 eurų per mėnesį, o žmonės uždirbo ir sukaupė gana daug, nes gaunantys anuitetus gaudavo pačias didžiausias algas. Jiems „Sodros“ pensija padidina ne mažiau ir čia yra esminė problema“, – akcentavo jis.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius aiškina, kad valstybės finansavimas pensijų sistemoje yra nepagrįstas, todėl, kad dalis sistemoje dalyvauja, o dalis – ne.
„Vienais mokesčių mokėtojais yra remiami kiti, kurie nebūtinai yra skurstantys. Kada yra skurstantys, yra pateisinama, bet kai remiami žmonės vien dėl to, kad prieš tai dalyvavo antroje pakopoje, tai nėra pagrįsta“, – sakė ekonomistas.
„Pakeitimai reikšmingi ir kuriuos reikėtų padaryti, tai atsisakyti valstybės finansavimo ir leisti žmonėms jeigu ne visai išeiti, tai bent sustabdyti kaupimą tiek, kiek jiems reikia, kiek jie nori“, – pabrėžė jis.
R. Lazutka tikina, kad jaunas žmogus, kuris nežino savo ateities gali savarankiškai įsirašyti į antrąją pakopą, tačiau sukūręs šeimą jis ima vartotojiškus kreditus, o galimybės jam sustabdyti įmokas į antrąją pakopą vis tiek neatsiranda.
„Pakeitimus daryti būtų prasminga esmingesnius, dabar, man atrodo, buvo atsiliepta į tų gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, nusiskundimus, būtent, kad tie, kurie sukaupė virš 5 tūkst. eurų neleidžiama atsiimti, o išskirstoma periodinė suma, kuri nuvertėja. Taip pat nuvertėja ir anuitetas, ir nėra jokių įsipareigojimų jį didinti“, – skeptiškai pirmadienį praneštus pakeitimus vertino ekonomistas.
ELTA primena, kad pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje.
Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.
SADM palaiko ir opozicijos iniciatyvą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos Seimo opozicija kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ministerija pažymi, kad palaiko šią opozicijos inciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, kurie buvo priimti ankstesniais metais.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
