Naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupimo procese, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – dėl šių ir kitų antrosios pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis.
Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Analizavome skirtingų šalių patirtis, modeliai daug kur skirtingi, mūsų tikslas, kad žmonės, sulaukę vyresnio amžius, galėtų gyventi oriai ir antroji pakopa būtų papildomos pajamos. Per beveik dvidešimt metų antroji pakopa kaitaliota ne viena ir ne du kartus. Tai nesuteikia pasitikėjimo ja‟, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Siūlo mažinti kvietimų skaičių, suteikti apsisprendimo laikotarpį naujai įtrauktiems
Pasak jo, su Lietuvos banku ir „Sodra‟ sutarta, kad pati sistema gera, tačiau norima padaryti ją patrauklesnę.
Įtraukimo periodiškumas išliktų kas 3 metai arba galėtų būti pailgintas iki 5 metų.
„Naujiems dalyviams, kurie bus įtraukiami naujai į antrąją pakopą, būtų kartojamas įtraukimas vieną kartą – tai reiškia, vieną kartą juos pakviečiame, ir jeigu žmogus atsisakė, mes po trejų ar penkerių metų dar kartą pakartojame. Tų, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir buvo pakviesti praėjusiais metais, mes nebekviesime‟, – sakė M. Šiurkus.
Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems sumažėjusį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui 3 mėnesių, kuomet būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.
„Naujai įtrauktiems dalyviams norime numatyti papildomą laikotarpį – tarkime, liepos–spalio mėnesiais, kai žmogus pamato, kad gavo sumažėjusį darbo užmokestį, (...), ir galima kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir įmokų grąžinimo‟, – kalbėjo viceministras.
Dalyviai, kurių sutartys sudarytos iki 2018 metų, susistabdę kaupimą, automatiškai į sistemą pakartotinai nebebūtų įtraukiami.
„Iki 2018 metų tie, kurie yra sustabdę ir buvo kviečiami, – viskas, jie nebebūtų kviečiami. Paskutinis kvietimas jiems buvo praėjusiais metais‟, – aiškino viceministras.
Tiesa, opus klausimas dėl galimybės apskritai pasitraukti iš kaupimo sistemos dar esą turės palaukti.
„Dėl konkrečiai šio klausimo: dalis Seimo narių yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kelių dalykų, vienas toks: kuomet nėra galimybės pasitraukti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Mes prie šito turbūt galėsime grįžti, kai bus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Kalbame apie tą apimtį, tuos pakeitimus, kas nėra susiję su kreipimusi į Konstitucinį Teismą‟, – kalbėjo M. Šiurkus.
„Tas laikotarpis žmogui apsispręsti yra pakankamas – pusė metų, ir jeigu asmuo nepamatė žinutės, yra atvejų, kai patenkinamas jo prašymas ir jis nėra įtraukiamas‟, – kalbėjo M. Šiurkus.
Norima leisti pasirinkti išmokų rūšį
Siūloma sukaupusiems iki 10807 eurų asmenims leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5403–10806 eurus nebeliktų.
Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).
„Dabar būdavo taip, kad jeigu žmogus sukaupęs iki 5 tūkst. ribos, jis galėdavo gauti vienkartinę išmoką, nuo 5 iki 10 tūkst. tu gaudavai periodines išmokas. Siūlome, kad tie, kurie sukaupę iki anuitetų 10800 eurų, patys galėtų apsispręsti, kaip nori išmokas gauti, – ar iš karto pasiimti, ar per kelis kartus‟, – sakė M. Šiurkus.
Įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma taikyti tik Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims.
„Čia daugiausia kalbame apie Ukrainos karo pabėgėlius, nes jie – ne ekonominiai migrantai, ir matome, kad tikrai nemaža dalis, jeigu yra galimybė, važiuoja atgal į savo šalį. <…>. Jeigu jie liks toliau, tai ir bus įtraukiami, bet šiandien siūlome tokio dalyko nedaryti, nes matome, kad migracija gan nemaža‟, – sakė viceministras.
Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama komunikacijai.
„Stengsimės skirti daugiau dėmesio, kad kaupiantys asmenys būtų labiau supažindinami su rizikomis, su išsaugojimo fondo investavimo galimybėmis, kad būtų aktyvesnė komunikacija su žmonėmis, kuriems iki pensinio amžiaus nedaug laiko‟, – kalbėjo M. Šiurkus.
Įstatymų projektus planuojama pateikti Seimo pavasario sesijai, pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų, bet, pasak SADM, dėl to spręs Seimas.
Lietuvos bankas prieš mėnesį pasiūlė suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimo procesą, pavyzdžiui, pasitraukiant iš jo praėjus tam tikram laikui nuo pirmosios įmokos naujai įtrauktiems žmonėms, taip pat rekomenduoja suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant.
Vis dėlto LB paragino nesiimti „nepamatuotų sprendimų‟ ir mano, kad antroji pakopa turi būti tobulinama „evoliucijos, o ne revoliucijos‟ keliu.
„Sodra‟ anksčiau pranešė, kad į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.
Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
Diskusijos dėl kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose paaštrėjo po to, kai paskelbta, kad šie fondai pernai patyrė smarkų nuosmukį – vertė smuko apie 14 proc. Fondų valdytojai sako, jog reikia vertinti ilgesnį kaupimo laikotarpį ir bus aišku, kad fondai suteikia grąžą.
Kai kurie politikai ir politinės partijos siūlo svarstyti galimybę leisti žmonės pasitraukti iš antrosios pakopos kaupimo proceso, atsisakyti automatinio įtraukimo, laikinai suspenduoti įmokas, išsiimti pinigus pasiekus pensinį amžių. Dėl pensijų sistemos pakartotinai kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą.
Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.
