Šioms iniciatyvoms trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Parlamentarų prašyta apsvarstyti teisės aktus skubos tvarka, todėl klausimas turėtų grįžti į Seimo darbotvarkę kovo 23 d.
Kaip teigiama Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, iniciatoriai imasi teisės aktų pokyčių, atsižvelgdami į geopolitinę regiono padėtį bei siekį apsaugoti šalies ir visuomenės saugumo interesus.
„Bausmė gali būti skiriama ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus“, – rašoma teisės akte.
Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti nuo 50 iki 100 proc. prekių ar paslaugų, kurios buvo sankcijų pažeidimo dalykas, vertės. Tačiau tokia bauda turėtų būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tada skiriama bauda siektų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Jeigu juridinis asmuo pažeistų sankcijas pakartotinai arba pažeidimo vertė būtų didesnė nei 100 tūkst. eurų – tokiems verslams būtų skiriama iki 5 proc. metinių pajamų siekianti bauda.
Be to, numatoma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą.
Tuo metu administracinių nusižengimų kodekse būtų padidintos baudos už pakartotinius tiek tarptautinių, tiek nacionalinių sankcijų pažeidimus. Už ribojamųjų priemonių pažeidimus numatoma taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
„Pažymėtina, kad nesiūloma keisti galimos minimalios baudos (200 eurų) pirmą kartą šį pažeidimą padariusiam asmeniui, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas pažeidžia fiziniai asmenys, gabendami nedidelius prekių kiekius asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais griežtesnės baudos taikymas šiems asmenims galėtų prieštarauti teisingumo ir proporcingumo principams“, – teigia projekto iniciatoriai.
Įstatymų pakete numatomi pokyčiai, susiję ir su nacionaliniu lygiu taikomų ribojamosiomis priemonių reglamentavimu. Siūloma atskirais teisės aktais įtvirtinti šiuo metu taikomas sankcijas dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat norima drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Šias nacionalines sankcijas Lietuva taiko jau dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą.
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
