„Delfi“ su vadovu kalbėjosi apie tai, kodėl Lietuvoje griūva tiltai, kiek lėšų reikia jų remontui ir ar anksčiau strategija didžiąją dalį lėšų investuoti į žvyrkelius nebuvo klaida.
– Įmonės vadovu tampate ne itin palankiu metu – vienas po kito griūva tiltai, už kuriuos atsakinga LAKD. Kaip jūs pats vertinate tiek šiuos įvykius, tiek laikotarpį, kai perimate pareigas?
– Taip man yra ne pirmą kartą. Paskutinėse dvejose mano darbovietėse buvo analogiška situacija, todėl, manau, konkursą vadovauti laimėjau ir čia.
2018 m. „Vilniaus vandenims“ irgi buvo gana sunkus laikotarpis – nuo įmonės reputacijos iki iššūkių dėl investicijų nedarymo, blogos infrastruktūros. Per ketverius metus radikaliai transformavome įmonę. <...>
Paskutinė mano darbovietė buvo „EPSO-G“. Mane pasikvietė padėti įvykdyti fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statybas. Startas jau buvo įvykęs, buvo matomi visi iššūkiai. Projektas įvyko sėkmingai. Šiandien situacija irgi tokia.
Laiko ateiti – nepasirinksi: griūvantys tiltai ir kelių būklė, bet pasirinktas toks laikas, kai norima įmonę transformuoti <...>.
– Tęsiant apie tiltų būklę, ar pats šiandien jau esate susipažinęs su situacija? Kas, jūsų supratimu, lemia, kad tie tiltai griūva? Vis girdima apie finansavimo trūkumą.
– Esu susipažinęs, situacija karšta, reikia sprendimų, tiksliau, jų reikėjo jau vakar. Lietuvoje turime 72 tiltus, kurie yra blogos arba labai blogos būklės.
Akcininkas (Susisiekimo ministerija-red.past) mums pavedė, kad išanalizuotume situaciją, pasakytume, koks finansinis poreikis būtų, kad galėtume sutvarkyti šiuos tiltus iki 2026 m. T
Papildomų lėšų poreikis 2022 m. prioritetinėje eilėje esančių blogos būklės tiltų ir viadukų sutvarkymui 2023-2026 m. sudaro 106 mln. Eur.
Žinoma, situacijos prisivedimas iki to… norėtųsi užbraukti brūkšnį, bet reikia mokytis iš klaidų.
Infrastruktūra yra toks objektas, kai tu tam nuolatos turi skirti priežiūrą. Jeigu paklodę patempsi tik į vieną pusę, tai susiję su tuo, kad įmonė „nuėjo“ į žvyrkelių programą, ir nuėmė tą finansavimą tiltams <...> tu pamatai, kad netvarkant infrastruktūros pasekmės turėsi daug didesnes bei turėsi dėti didesnes investicijas. <...>
2022 m. tiltų priežiūrai ir rekonstrukcijai skirta 25,5 mln. Eur, o 2023 m. jau yra numatyti 58,8 mln. Eur.
LAKD ir pati ieško finansavimo galimybių, bet mums dabar svarbu tobulinti tiltų, viadukų ir estakadų priežiūros sistemą ir taikyti priemones, kurios pasiteisintų. <...> Labiausiai išskirčiau, kad reikėtų žinoti tikrąją būklę, nes kasmetinė tilto apžiūra, tai – ne ekspertizė. Turime „nueiti“ į tokį procesą, kada tilto nusidėvėjimo procesas taptų labai aiškus ir signalizuotų, kas gali nutikti.
– Aukščiau užsiminėte, kad „reikia mokytis iš klaidų“. Ar tai reiškia, kad anksčiau buvusią įmonės strategiją daugiau investuoti asfaltuojant žvyrkelius vadinate klaida?
– Tuo atveju taip pat buvo investuota į reikiamą poreikį. Mes matome, kad poreikis yra daug didesnis į visas kryptis. Turime daryti daug daugiau tiek kas kalbama apie paprastuosius remontus, tiek apie rekonstrukcijas, tiltus ir žvyrkelius, bet infrastruktūra turi būti planuojama nuosekliai ir plano turi būti laikomasi.
Kaip matome dabar, kad 2017, 2018 m. tiltų priežiūrai buvo skiriami tik 6 mln. Eur, kai poreikis yra skirti dešimtimis milijonų… Šioje vietoje turėtume aiškiai išsakyti prioritetus. Duobėtas ar neasfaltuotas kelias kenkia tik transporto priemonei, o tiltas jau gali sukelti skaudesnes pasekmes gyvybei. Saugos prioritetai turėtų tapti kitokie ir smagu, kad akcininkas ir įmonės valdyba prioritetus išgirdo, o finansavimas dabar – ženkliai padidėjęs. Taip pat, kaip minėjau, ieškoma galimybių, kad tuos tiltus, avarinės būklės, iki 2026 m. galėtume sutvarkyti. <...>
Mes norime ne tik tikėtis iš ministerijos pinigų, bet ir patys ieškoti finansavimo <...>, yra tam tikrų finansinių instrumentų, kaip paskolos iš Europos bankų, yra karinio mobilumo projektai, kurių jungtys yra svarbios.
Žinoma, yra tam tikrų iššūkių ir pačioje mūsų įmonėje, kiek greitai mes patys galime susitvarkyti vidinius procesus ir pradėti rangos konkursus. Taip pat nėra paslaptis, kad ir rangovų skaičius Lietuvoje yra gerokai per mažas, o tai signalizuoja tam tikras problemas. Sakykime, jei į rinką paleisime daug konkursų, ar rinka sugebės juos įgyvendinti.
– Kaip pats vertintumėte šiandieninę kelių būklę Lietuvoje? Ar tam taip pat trūksta finansavimo?
– Kokią kelių būklę norime turėti – visi žinome. <...> Bet kuriuo atveju, finansavimo tokio, koks jis buvo, negalime sau leisti, jei norime geresnės kokybės kelių. Dabar žinome, kad 40 proc. šalies kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Turime galvoti, kaip kreivę pakelti.
Faktas, kad finansavimą reikia didinti, kad reikia ieškoti papildomo finansavimo mums patiems, paleisti e-tolling projektą, kur galėtume gauti papildomas pajamas.
– Kur pirmiausia matytumėte prioritetą skirti lėšas, kuriuos kelius, galiausiai, sutvarkyti?
– Viską reikia skaičiuoti. Turime skaičiuoti srautus, žiūrėti blogiausius kelius. Nemanau, kad šiai dienai turime prabangą „eiti“ į žvyrkelių programas.
Kaip pagrindinius dalykus matau jungčių atnaujinimus, „Via Baltica“, Vilnius – Utena kelią.
– Teko matyti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pasisakymą, kad iš jūsų tikimasi, jog valstybinių kelių plėtra ir priežiūra bus pakelta į kur kas aukštesnį lygį. Ar čia įžvelgtumėte tik finansavimo trūkumo problemą, ar jų yra daugiau?
– Jei kalbant apie finansavimą, tai čia visi galėtų labai lengvai apsiginti, kad per mažai pinigų ir negalime kažko padaryti. <…>
Bet aš čia jau kalbu apie pačių darbuotojų kultūrą, darbų opetaryvumą, klientų aptarnavimo standartą. Būkime atvirti – standarto neturime, klientų neaptarnaujame taip greitai, kaip reikia, ilgai trunkame su strateginiais pirkimais, jie paruošti ne visiškai kokybiškai, juos tenka nutraukti, atidėti, jie užsitęsia. Norisi sustatyti skaidrią ir gerai veikiančią įmonės sistemą. <...>
Reikia, kad įmonėje atsirastų strateginis projektų valdymas, kurio nėra.
– Vienas ilgiausiai besitęsiančių konfliktų, kalbant apie LAKD, yra susijęs su e-tolling sistema. Kaip vertinate šį įstrigusį projektą?
– Mes visi žinome jau apie pusantrų metų tebesitęsiančius teismus, tu turi pasiimti išmoktas pamokas, kas buvo blogai, ir jas taisyti, bet tai bus taikoma tik ateinančiam projektui, nes šį tada turi arba nutraukti ir pasakyti, kad nebeįdiegsime, arba įvertinti visas rizikas ir su rangovu projektą įvykdyti.
Tikiu, kad teisminiai procesai jau baigėsi ir artimiausiu metu priimsime sprendimą pasirašyti sutartį su rangovu ir tikiu, kad pradėsime vykdyti projektą.
– Ar matytumėte, kad pati LAKD šiame projekte padarė klaidų?
– Skelbiant konkursą tu turi labai aiškiai apsirašyti, ko tu nori, sutarties nuostatos turi būti aiškios visiems dalyviams.
Jeigu kyla neaiškumas, dalyviai turi galimybę skųsti, aiškintis. <...> Šioje vietoje matome, kad LAKD savo viduje padarė klaidų.
– Kada, jūsų nuomone, galiausiai pavyks įgyvendinti šį projektą?
– Turime aiškų lūkestį iš Seimo, pakoreguotą datą (2024 m. vasara-red.past.). Tam turi būti skiriamos visos galimybės ir ekspertinės priežiūros. Su rangovu tikimės sutartį pasirašyti artimiausiu metu, bet, jei atvirai, matau rizikų, ar tie teisminiai procesai nebesitęs, ar jų nebus daugiau.
– Teko matyti, kad įmonėje ketinate įvesti 0-inę toleranciją neskaidriems sandoriams, sprendimams, pirkimams ar asmeniniams ryšiams. Ar reikia suprasti, kad tokių buvo ar yra?
– Turbūt visi žinome, su kokiu tam tikru šleifu įmonė buvo.
Mano atėjimas ir yra su labai aiškiu lūkesčiu užbraukti brūkšnį, jei yra bet kokių neskaidrių sandorių, pirkimų skelbimo ne vienodomis sąlygomis, sukurti aiškią ir skaidrią sistemą. <...>
Svarbus ir pačių interesų konfliktų valdymas. Mes esame per maža valstybė, kad kažkas kažkur kažko nepažinotų. Sukamės tam tikrame rate.
Aš ir „Vilniaus vandenyse“ dirbau su panašiais rangovais. Dėl fizinio barjerų statybų taip pat panašiai dirbau su tais, kurie dirba kelių sektoriuje. Mano paties yra interesų konfliktas, kurį dar prieš pradedant darbą deklaravau valdybai. Turiu interesų konfliktą su vienu iš rangovų, kadangi įmonėje dirba mano klasiokas, su kuriuo palaikau ryšį. Šioje vietoje svarbiausia yra skaidrumas, kai tu išviešini tą ryšį įmonės viduje ir išorėje, nusišalini nuo susijusių sprendimų. <...>
Vienareikšmiškai, įmonė ateis į pokyčius. Bus formuojama pokyčių komanda, kur ateisime į tam tikrą bendrą įmonės pakeitimo lygmenį. <..> Atsiras ir vidinės kontrolės sistemos, atskiri komitetai priiminėti sprendimams, bus aiški pirkimų komisija, atsiras strateginė vadovų taryba, atsiras nestandartinių sprendimų komisija. <...>
Ar vadovų kaita bus, man atsakyti per anksti. <...>
– Galiausiai, kokius pokyčius atnešė tai, kad LAKD neseniai tapo akcine bendrove?
– Operatyvumą. Sprendimus galime priimti daug greičiau, galima prisitraukti finansavimą.
Šiai dienai ta transformacija mums ir leidžia nebūti surištomis rankomis, patiems ieškoti finansavimo, siekti tam tikrų komercinių paslaugų įgyvendinimo. Tai atrišo rankas sprendimams, kurie duos geresnį poveikį visuomenei.
