Visgi, tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms per 2022 metus išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 metais, kai išgelbėta buvo 1,4 mln. eurų.
Anot „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, nors patirta žala augo nežymiai, visgi praėjusiais metais daugėjo kone visų tipų sukčiavimo atvejų, todėl bendra tendencija neramina. Bet, kaip pastebi ji, gyventojų sąmoningumo lygis taip pat auga, todėl žmonės, susidūrę su įtartinomis veikomis, vis dažniau apie tai praneša savo bankui ir policijai.
„Sparčiai augančiam fiksuotų finansinio sukčiavimo atvejų skaičiui įtakos turi kelios pagrindinės priežastys. Visų pirma, sukčiai nepaliauja intensyviai atakuoti gyventojų ir verslo įmonių, tobulėja sukčiavimo technologijos, sukčiavimas didžiąja dalimi yra tapęs virtualus. Kita vertus, stiprėja ir išmanėja banko prevencinės ir stebėsenos sistemos, leidžiančios operatyviai fiksuoti netipinę klientų elgseną bei įtartinus mokėjimus“, – sako Ž. Augonė.
Sparčiausias auga sukčiavimas žinutėmis
Praėjusiais metais „Swedbank“ užfiksavo 2,6 karto daugiau sukčiavimo žinutėmis atvejų – ir dėl tokio sukčiavimo pradėjo daugiau kaip 1,7 tūkst. tyrimų. Banko informacinės saugos specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau melagingos žinutės gyventojus pasiekia ne tik SMS pranešimais, bet ir „Viber“, „Whatsup“ ir kitomis bendravimo programėlėmis.
Pasak Ž. Augonės, itin dažni sukčiavimo atvejai − kai gyventojai gauna pranešimus su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio neinicijavo.
„Nors sukčiavimų žinutėmis skaičius pernai smarkiai išaugo, tačiau bendra dėl šio sukčiavimo būdo patirta žala per metus sumažėjo kone 4 kartus ir siekė 108 tūkst. eurų. Tai rodo, kad šį sukčiavimo būdą gyventojai vis dažniau sugeba atpažinti, jis nebėra toks veiksmingas“, – pažymi „Swedbank“ ekspertė.
Smarkiai išaugo sukčiavimas paremtas netikrais romantiniais ryšiais ir fiktyviomis investicijomis
Pernai „Swedbank“ pradėjo du kartus daugiau tyrimų, susijusių su romantiniais ryšiais pagrįstu sukčiavimu.
Ž. Augonės teigimu, pasitaiko tokių romantinio sukčiavimo atvejų, kuomet sukčių aukos tokiose schemose netenka kelių dešimčių tūkstančių eurų.
„Nepaisant viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusių istorijų, kai imituojant romantinius ryšius išviliojami pinigai, tokių apgavysčių skaičius toliau auga. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai banko darbuotojas ar pareigūnas, kuris pataria sukčiavimo aukai neatlikti rizikingų pavedimų „mylimam“ asmeniui į kitą valstybę, būna apkaltinamas kaip kliudantis asmeniniam gyvenimui“, – pasakoja ekspertė.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pernai daugiau nei 90 proc. augo fiktyvaus investavimo sukčiavimo atvejai, kurių metu žadamos itin pelningos investicijos. Dėl tokio tipo sukčiavimo pernai banko saugumo ekspertai pradėjo virš 500 tyrimų.
„Gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose ar interneto reklamose mato gundančius pavyzdžius investuoti su 25–100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį, turėtų prisiminti, kad vidutinė investicijų grąža ilguoju laikotarpiu svyruoja apie 7–9 proc. Realybės neatitinkantys pažadai turėtų sukelti rimtų įtarimų, kad tokie investavimo pasiūlymai yra melagingi“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovė.
Daugiausia nuostolių sukėlė apgavystės susijusios su išankstiniu mokėjimu už prekes
„Swedbank“ ekspertės teigimu, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes. Pasak jos, tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes.
„Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą“, – sako Ž. Augonė.
Saugumo atmintinė
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė primena kelias paprastas saugumo taisykles, kurios gali padėti išvengti sukčių ir nuostolių.
Ji primena, bankas nesiunčia SMS, „Viber“ ar „Whatsup“ pranešimų ir neskambina telefonu, kad gautų interneto banko prisijungimo duomenis, „Smart-ID“ kodus ar mokėjimo kortelių informaciją siekiant patvirtinti taptybes. Savo tapatybę klientas turi patvirtinti vienu vieninteliu atveju – kai pats kreipiasi į banką telefonu ir turi būti identifikuotas.
Antra, nepatartina spausti nežinomų nuorodų, kurios atsiunčiamos elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis, tai gali būti virusas arba sukčių jaukas išvilioti svarbią asmeninę informaciją ir pinigus.
Trečia, vertėtų vengti mokėti už pirkinį internete neįsitikinus pardavėjo patikimumu, nepatikrinus viešų atsiliepimų apie jo veiklą. Skelbiamos milžiniškos nuolaidos gerai žinomų prekės ženklų produkcijai – dar vienas signalas, kad jus medžioja sukčiai.
Galiausiai, romantinių virtualių santykių, ir investavimo atvejais patartina saugoti šaltą protą. Esant bent mažiausiam įtarimui, reikėtų nedelsiant nutraukti vykdomą operaciją ir kreiptis pagalbos į banko specialistą arba policiją.
