„Norvegija, Švedija, Suomija, Vokietija, Jungtinėje Karalystė, tai šalys, kur mūsų auksarankiai dirba ir mes džiaugiamės, kad pasitikėjimas Lietuvos rangovais yra išaugęs. Tuo pačiu džiaugiamės, kad tie rangovai atvykę atgal į Lietuvą pasakoja ir dalinasi patirtimi, ką matė, ką išmoko ir ką reikėtų daryti Lietuvos statybų sektoriuje, kad tas darbo kultūros, socialinės atsakomybės ir darbų saugos klausimai būtų tokiame pačiame lygmenyje, kaip patiriamas dirbant užsienio rinkose“, – ketvirtadienį konferencijos „Kodėl kiekvienas asmuo statybvietėje turi išmanyti darbų saugą“ metu komentavo D. Gedvilas.

„Tai šis aspektas yra variklis, kuris skatina mūsų asociaciją vykdyti pokyčius“, – tikino jis.

LSA prezidentas paminėjo, kad per 2022 metus statybininkai iš Lietuvos Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėse pasiekė rekordines pajamas – daugiau nei pusę milijardo eurų.

„Praėjusiais metais Lietuvos statybininkai padarė rekordines apimtis užsienyje, 579 mln. eurų buvo uždirbti Lietuvos statybininkų veikiant ne Lietuvos rinkoje. Tai yra ne tik tai geri rezultatai apyvartoje, geri pelno rodikliai, bet iš to buvo gautos geros pamokos dirbant statybvietėse užsienio rinkose“, – aiškino jis.

Reikalinga valdžios pagalba

Visgi, LSA kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius teigia, kad norint užtikrinti geresnį statybininkų, kurie dirba Lietuvoje, saugumą, reikalinga valstybinių institucijų pagalba. Anot jo, norint pagerinti darbo sąlygas turi būti įtvirtintos minimalios ribos finansų, kurie galimi skirti saugumui.

„Čia reikia ir valstybės ir ministerijų, tam, kad atsirastų tam tikra riba, kiek finansų turime skirti dirbančiųjų saugumui, žemiau kurios negalime važiuoti. Konkuruokime visi draugiškai kitais dalykais, savo greičiu, savo mokėjimu, savo technologijomis. Bet negalime konkuruoti tuo, kuris žemiau nuleis darbų saugos ir sveikatos priemones“, – aiškino R. Encius.

Taip pat, pasak jo, reikalingi pokyčiai tame, kaip įvedamos priemonės prieš saugumo ir sveikatos rizikas ir kaip šios priemonės tikrinamos.

„Jeigu darbdavys nenorėjo nustatyti vienokios ar kitokios rizikos, jos ir nenustatė, tai lyg tai ir priemonių nereikia. Ir gaunasi, kad pas mus sveikata yra blogiau kartais, nei buvo sovietiniais laikais. Aiškų tų lygų, dėl mūsų išsivystymo, dėl mūsų įrangos, dėl mūsų darbuotojų labai sumažėjo. Bet bendrai apie sveikatą kalbant, tai rūpintis reikia daug daugiau“, – tvirtino jis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją