„Jeigu 2021 metų pabaigoje pensijų fondai fiksavo rekordinę grąžą, tai praėjusių metų rezultatai dėl išskirtinių aplinkybių pasaulio finansų rinkose yra neigiami. Vis dėlto istorinė patirtis rodo, kad net ir tokie ekstremalūs svyravimai išsilygina ilgalaikėje perspektyvoje ir fondai uždirba teigiamą grąžą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Jis priduria, kad Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekiant dabartinę pensijų kaupimo sistema patobulinti. Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymus šiuo klausimu.
Lietuvos bankas taip pat akcentavo, kad nepaisant iššūkių finansų rinkose, konservatyvūs, įskaitant ir turto išsaugojimo, pensijų fondai krito mažiau nei jų indeksai. Tai reiškia, kad pensijų kaupimo bendrovės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami sumažinti pensijų fondų dalyvių praradimus. Pensijų fondų rezultatai yra lyginami su jų indeksais, kurie parodo kaip keitėsi turto kainos rinkose, į kurias investuoja fondai. Tai yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį vertinami pensijų fondų rezultatai.
Praėjusių metų antrąjį pusmetį į rinką atėjo nauja pensijų kaupimo bendrovė – Goindex, UAB, įsteigusi septynis naujus II pakopos gyvenimo ciklo pensijų fondus, vieną turto išsaugojimo pensijų fondą ir du III pakopos pensijų fondus. Be to, 2022 m. įsteigti trys nauji UAB „Swedbank investicijų valdymas“ III pakopos pensijų fondai ir įvyko dviejų Luminor investicijų valdymas UAB pensijų fondų prijungimas.
II pakopos pensijų fondai
2022 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Šiuose fonduose pensijai kaupė daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių (iš jų beveik 800 tūkst. kaupia aktyviai). Jų skaičius, palyginti su 2021 m., augo 1,46 proc., arba beveik 40 tūkst. (2021 m. – 33 tūkst.) dalyvių.
Daugiausia dalyvių (302 tūkst.) buvo 1982–1988 m. tikslinėje grupėje, o didžiausia valdomo turto vertė (beveik 1,3 mlrd. Eur) – 1975–1981 m. tikslinės grupės.
2022 m. pensijų fondų rezultatai buvo neigiami, bendras svertinis vieneto vertės pokytis sudarė –13,8 proc. Dėl to II pakopos pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,9 proc. – iki 5,62 mlrd Eur. Tiesa, nuo gyvenimo ciklo fondų veikimo pradžios (2019 m.) bendras vidutinis vieneto vertės pokytis sudarė 7,2 proc., o nuo sistemos veiklos pradžios (2004 m.) – 4,7 proc. ir viršijo vidutinį infliacijos dydį (4,1 proc.).
Daugiausia lėšų (beveik 80 proc.) II pakopos pensijų fondai investavo į didžiausių pasaulio investicinių fondų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Šių investicijų vertė apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 4,4 mlrd. Eur.
Praėjusiais metais pirmą kartą buvo indeksuotos sukaupto turto dydžių ribos, pagal kurias nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos nuo 5 000, 10 000 ir 60 000 Eur buvo padidintos iki atitinkamai 5 403, 10 807 ir 64 841 Eur.
III pakopos pensijų fondai
2022 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 21 papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondas, juos valdė 5 valdymo įmonės.
Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per metus padidėjo 0,23 proc. ir apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 222,3 mln. Eur. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius praėjusiais metais padidėjo penktadaliu – iki 95,6 tūkst.
Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondo vieneto vertės pokytis sudarė –13,13 proc. Didžiausią neigiamą vieneto vertės pokytį turėjo į akcijas investavę pensijų fondai. Daugiausia (77,65 proc.) III pakopos pensijų fondų turto investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus, šių investicijų vertė sudarė 172,61 mln. Eur.
